Liga, apie kurią kalbėsime šiame straipsnyje, yra žinoma daugeliui žmonių, apie ją  daug kartų kalbėta ir rašyta. Su šia liga savo aplinkoje yra susidūręs dažnas iš mūsų: medicininė statistika skelbia, jog kas trečia vyresnė nei penkiasdešimties metų amžiaus moteris ir kas penktas penkiasdešimtmetį perkopęs vyras patiria dėl jos ištinkančius kaulų lūžius. Dar liūdniau, kad dalis kaulų lūžius patyrusių pacientų lieka neįgalūs ar net miršta. Turbūt jau supratote, kad kalbame apie osteoporozę, nuo kurios neapsaugotas nė vienas žmogus.

Osteoporozė – sisteminė kaulų liga, dėl kurios mažėja kaulų masė, jų tankis, padidėja  trapumas bei išauga kaulų lūžių tikimybė patyrus net menką traumą. Jei sunkiai suprantama kaip tai gali nutikti, reikėtų prisiminti, jog kaulinis audinys – nuolat atsinaujinantis gyva struktūra, kitaip tariant, kauluose nuolat vyksta kaulinio audinio remodeliavimosi prosesas, tai yra jo irimas ir osteogenezė, kurios metu susidaro ir stiprėja kaulinis audinys. Kuomet dėl tam tikrų priežasčių kaulinio audinio irimas vyksta sparčiau ir aktyviau nei jo susidarymas, tuomet pradeda vystytis osteoporozė. Blogiausia, jog ši grėsminga liga nepasireiškia jokiais požymiais. Todėl ji diagnozuojama atsitiktinai arba tuomet, kai įvyksta blogiausia – lūžus kaulams. Priežasčių, dėl kurių kaulinio audinio irimas ima viršų prieš jo susidarymą yra ne viena. Tai –  paveldėjimas, moteriška lytis, žmogaus amžius, nuolatinė kalcio stoka organizme, tam tikrų vaistų vartojimas, lėtinės ligos, netinkama mityba, nejudri gyvensena, intensyvus alkoholio vartojimas, rūkymas, per didelė arba per maža kūno masė ir daugelis kitų, apie kurias šiuolaikinis mokslas dar nė nežino. Reikia pasakyti, kad kaulinio audinio formavimasis bei kaulų mineralinio tankio kaupiamasis vyksta jauname amžiuje, apie 27-32 metus procesas stabilizuojasi, o nepakitęs kaulinio audinio tankis galėtų išlikti iki menopauzės moterims ir iki 70 metų amžiaus vyrams, jei ne anksčiau minėti nepalankūs veiksniai.

Akivaizdžiai matome, jog dalies osteoporozės vystymąsi skatinačių veiksnių neįmanoma pakeisti, tačiau kai kurias osteoporozės vystymąsi skatinančias priežastis galima sušvelninti pakeitus gyvenimo būdą, pakoregavus mitybą, reguliariai vartojant maisto papildus.

Kalcis – statybinė kaulų medžiaga

Tikėtina, kad daugelio žmonių sąmonėje būtent kalcis siejasi su kaulų ir dantų tvirtumu – juk nuo ankstyvos vaikystė girdime, jog reikia gerti daug pieno, kad greičiau augtume, o kaulai ir dantys būtų stiprūs ir sveiki. Žinoma, tai yra nenuginčijama tiesa, nes kaulų tvirtumas ir atsparumas priklauso nuo juose esančių kalcio druskų kiekio. Žmogaus skeleto kauluose yra sukaupta beveik 99 procentų viso organizme esančio kalcio. Tačiau kauliniame audinyje vyksta nuolatinė kalcio apykaita ir jo atsargas reikia kasdien papildyti. Įprastai reikiamą kalcio kiekį žmogaus organizmas turėtų gauti su maistu arba kalcio turinčiais maisto papildais. Deja, neretai nustatoma atvejų, kuomet žmonių, kurių mityboje gausu kalcio (pavyzdžiui, vartojant maisto papildus su kalciu), kauliniame audinyje šio mineralo nepakanka. Taip nutinka, jei sutrinka natūralus kalcio pasisavinimas žmogaus organizme ir, be abejojimo, tuomet, kai stokojama dviejų geram kalcio pasiavinimui reikalingų vitaminų: vitamino D3 ir vitamino K2, kurių svarbą aptarsime išsamiau.

Reikėtų paminėti, kad rekomenduojama kalcio dienos norma – 1000 mg, maksimali – dienos norma – 2500 mg. Dėl tokių plačių ribų kalcio perdozavimo pavojus menkas. Tačiau kaip ir minėjome, didinant tik suvartojamo kalcio kiekį norimo rezultato, neabejotinai, nepavyks pasiekti. Priešingai – dėl didelio kalcio kiekio gali sutrikti virškinimas, užkietėti viduriai, kalcis ims trukdyti kitų svarbių mineralų – magnio ir cinko – pasisavinimui, ir, galiausiai, kadangi šalinamas per inkstus, gali paskatinti kalcio akmenų susidarymą.

Vitaminai, padedantys kalciui patekti į kaulus

Vitaminas D3 labai svarbus kalcio pasisavinimo procesams žmogaus organizme: jis reguliuoja kalcio įsiurbimą žarnyne ir padeda jam kauptis kauluose ir dantyse. Žinomos kelios vitamino D formos – vitaminas D3 (cholikalciferolis), vienas iš kelių žinomų vitaminų, kurį žmogaus organizmas geba sintetinti pats: jis gaminasi odoje saulės spindulių poveikyje iš provitamino 7-dehidrocholesterino. Taigi labai svarbu, kad kartu su kalciu žmogaus organizmas gautų pakankamą kiekį vitamino D3. Tačiau daugelis  žmonių, ypač vyresnio amžiaus, stokoja šio svarbaus vitamino. Ne tik lietuviams, bet ir visiems šiaurinių platumų gyventojams nepakanka vitamino D: mūsuose per mažai saulėtų dienų, kuomet šis vitaminas galėtų natūraliai pasigaminti organizme natūraliai, antra – valgome per mažai maisto produktų, kuriuose gausu šio vitamino. Tik mažylių mamos neragintos girdo vaikučius vitamino D lašeliais, norėdamos išvengti kitos dėl vitamino D stokos atsirandančios ligos – rachito.

Kitas kalcio patekimui į kaulinį audinį svarbus elementas yra vitaminas K2. Skiriamos dvi pagrindinės šio vitamino grupės, tai yra K1 – filochinonai, sintetinami augaluose, ypač žalios spalvos, ir K2 – menochinonai, kuriuos sintetina  žmogaus organizmo žarnyno bakterijos. Labiausiai ištyrinėtos dvi vitamino K2 formos: menachinonas-4 ir menachinonas-7. Tyrimų metu nustatytas būtent menachinono-7 geresnis biologinis praeinanumas ir ženklesnis vitamino K kiekio didinimas. Nuo seno žinoma vitamino K reikšmė kraujo krešėjimo procesui ir tik pastaraisiais dešimtmečiais pradėta tyrinėti jo kaip svarbaus aktyvatoriaus dalyvavimas kaulo formavimosi procese. Vitaminas K2 – svarbus formuojantis kauliniam audiniui, jis būtinas, kad kalcis galėtų patekti į kaulinį audinį ir čia likti. Studijuojant vitamino K2 įtaką kauliniam audiniui buvo nustatyta, jog esant pakankamam vitamino K2 kiekiui žmogaus organizme pastebimai padidėja kaulų mineralų tankis, todėl jis labai svarbus osteoporozės profilaktikai ir jos gydymui. Būtina paminėti ir tai, kad vitaminas K2 padeda apsaugoti širdies kraujagyslių sistemą nuo aterosklerozės.

Maisto papildai?

Jau aptarėme kaip galime savo organizmą aprūpinti reikiamu kalcio kiekiu ir  sumažinti osteoporozės vystymosi tikimybę. Taip pat išsisaiškinome, koks svarbus vitaminas D3 ir vitaminas K2 siekiant užkirsti kelią kaulų retėjimui ir jų lūžiams. Taigi belieka išsiaiškinti, kokiomis priemonėmis galime savo organizmą aprūpinti reikiamu šių biologiškai aktyvių junginių kiekiu. Kasdien su maistu gaunamo kalcio kiekį galima padidinti keičiant įprastą racioną, tačiau saulės šviesoje gaminamo vitamino D3 ar žmogaus organizmo gerosios mikrofloros produkuojamo vitamino K2 kiekio taip paprastai nepakeisime. Čia mums galėtų padėti specialūs maisto papildai su kalciu. Tačiau prie įsigyjant kaulų stiprinimui skirtų maisto papildų pakuotę reiktų įsitikinti ar jų sudėtyje yra vitamino D3 bei vitamino K2.

Vietoj pabaigos: ar galima pastebėti, kad kaulams trūksta kalcio?

Jau minėjome, kad ilgalaikis kalcio trūkumas ir dėl jo besivystanti osteoporozė nesukelia jokių negalavimų. Tačiau yra keletas požymių, kurie leidžia įtarti apie kaulų gelmėse rusenančią grėsmę, kuri vieną dieną prasiverš sukeldama skaudžius padarinius sveikatai. Tai – raumenų mėšlungis, pakitusi kūno laikysena, sumažėjęs ūgis, dantų kariesas, nepaiškinamos kilmės stuburo, dubens kaulų, raktikaulių, riešikaulių skausmai, paūmėjantys dėl fizinio krūvio ar nepatogios kūno padėties. Todėl pastebėjus minėtus požymius, patartina ilgai negaišti ir pasikonsultuoti su gydytoju – juk kuo anksčiau bus diagnozuota ši klastinga liga, tuo didesnė tikimybė ją pažaboti ir išvengti skausmingus padarinius sukeliančių kaulų lūžių.