Potraukį saldumynams dauguma mūsų suprantame kaip valios trūkumą. Tačiau tai nėra tokia paprasta problema, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Gausus cukraus ir jo turinčių gaminių vartojimas - viena pagrindinių kalcio deficito organizme priežasčių! Vartojant pernelyg daug cukraus mūsų organizmas yra priverstas jį šalinti, o tam prireikia itin didelio kiekio kalcio. Iš kur organizmas pasiima reikiamą kiekį kalcio? Ogi iš ten, kur jo yra daugiausia - iš kaulų ir dantų, ko pasekoje organizmui stokojant kalcio gali atsirasti galūnių drebėjimas, nemiga, sąnarių negalavimai, aukštas kraujospūdis, mėšlungis, kaulų lūžiai, raumenų skausmai ir kt. Todėl norėdami sumažinti kalcio netekimą: ✓ Įprastus saldumynus pakeiskime į kalciu praturtintus, natūralius produktus, tokius kaip: medus, marmeladas, juodasis šokoladas, džiovinti vaisiai. ✓ Į mitybos racioną įtraukime produktus, kuriuose gausu kalcio ir kalcio įsisavinimui būtinų vitaminų D3 ir K2. Apie tai išsamiai skaitykime ankstesnėje naujienoje -> https://sveikikaulai.lt/uztikrinkime-optimalu-kalcio-kieki-organizme Deja, kad ir kaip kruopščiai pasirinksime maistą, kartu su juo gausime tik apie 60 proc. reikiamo kalcio kiekio. Todėl norint užtikrinti pakankamą jo kiekį organizme, galime praturtinti mitybą maisto papildais, garantuojančiais geresnį, greitesnį kalcio...

Jaudinančio pokalbio metu ar esant kitoms susijaudinimą keliančioms situacijoms jaučiame keistą pojūtį pilve - „drugelius pilve”. Kas tai ir kodėl kyla toks jausmas?! Dažnam mūsų pažįstami „drugeliai pilve” iš tikrųjų yra nervo klajoklio sukeliamas jausmas. Šis nervas jungia smegenis su žarnynu, širdimi, kepenimis, kasa, tulžies pūsle, inkstais, šlapimtakiu, blužniu, plaučiais, lytiniais organais (moterims), kaklu, ausimis ir liežuviu. Nervas klajoklis: ✓ skatina vystytis naujoms ląstelėms smegenyse; ✓ padeda susitvarkyti su nerimu, stresu; ✓ yra atsakingas už gerą atmintį; ✓ stabdo „blogųjų” hormonų, pavyzdžiui kortizolio ir kitų oksidatorių gamybą; ✓ kontroliuoja širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį; ✓ padeda organizmui kontroliuoti gliukozės atsargas kepenyse ir kasoje; ✓ padeda išskirti tulžį, ko pasekoje vyksta geresnis riebalų skaidymas ir toksinų pasišalinimas iš tulžies pūslės. Nesklandi šio nervo kelionė po mūsų organizmą gali sutrikdyti viso organizmo būklę, todėl labai svarbu šį nervą stimuliuoti! Vieni paprasčiausių būdų tai padaryti: ✓ Kvėpavimo pratimai. Įkvėpiant orą stenkimės išplėsti pilvą, krūtinės ląstą, o iškvėpkime orą kaip galime lėčiau. Įkvėpimų dažnis turėtų būti apie 6 kartai per minutę. ✓ Pozicija: širdis aukščiau galvos. Jei būvimas žemyn galva, aukštyn kojomis atrodo neįveikiama misija, nepergyvenkime. Nervą klajoklį aktyvina ir gulėjimas ant dešiniojo šono. ✓ Mityba. Nervo klajoklio veiklą intensyvina įvairi ir subalansuota mityba, kuri užtikrina kalcio paros normą 1000 - 1300mg. Kalcis yra būtinas ne tik normaliai kaulų ir dantų būklei palaikyti, bet jis yra ir vienas iš svarbiausių mikroelementų, padedančių iš smegenų ateinančius nervinius signalus perduoti į visas kūno sritis, užtikrinančias virškinimo fermentų...

Daugelis mūsų neįsivaizduojame dienos be puodelio kavos. Visi žinome, kad kava, o ypač joje esantis kofeinas suteikia žvalumo, energijos bei geros nuotaikos. Tačiau daugelis nežinome, kad kofeinas: ✓ Padidina kalcio išsiskyrimą su šlapimu; ✓ Sumažina kalcio pasisavinimą plonosiose žarnose; ✓ Slopina vitamino D atsakingo už kalcio įsisavinimą organizme receptorius, ko pasekoje organizmas pasisavina jo daug mažiau. Išgėrę puodelį kavos su maždaug 150 mg kofeino, netenkame 4-6 mg kalcio. Todėl norėdami sumažinti kalcio netekimą: ✓ Į kavą įsipilkime du šaukštus pieno ar grietinėlės. Nemėgstant ar netoleruojant karvės pieno, galime rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, sojos, avižų, migdolų, ryžių pieną. Priimdami savo pasirinkimą alternatyvai, atkreipkime dėmesį ar pieno gėrimuose nėra naudojamas didelis kiekis cukraus bei įsitikinkime, kad produktai papildyti kalciu ir kitais mineralais; ✓ Kavą gerkime be cukraus, nes cukrus skatina mineralų pasišalinimą iš organizmo; ✓ Po kavos puodelio išgerkime stiklinę vandens, nes kava veikia kaip diuretikas - šalina iš organizmo skysčius; ✓ Į mitybos racioną įtraukime produktus, kuriuose gausu kalcio ir kalcio įsisavinimui būtinų vitaminų D3 ir K2. Apie tai išsamiai skaitykime ankstesnėje naujienoje -> https://sveikikaulai.lt/uztikrinkime-optimalu-kalcio-kieki-organizme ✓ Užtikrinkime pakankamą kalcio kiekį organizme praturtindami mitybą maisto papildais, garantuojančiais geresnį, greitesnį kalcio...

Kalcis – vienas iš svarbiausių mineralinių medžiagų, kuris:  padeda palaikyti normalią kaulų ir dantų būklę,  reguliuoja širdies susitraukimų dažnį, retina pulsą,  dalyvauja kraujo krešėjimo procese,  padeda įveikti stresą, mažina nervų sistemos dirglumą. Per parą būtina gauti 1000-1300mg kalcio. Jei mityba nevisavertė ir trūksta kalcio, organizmas, siekdamas išlaikyti reikalingą kalcio kiekį kraujyje, jį ima iš kaulų, todėl kaulų masė pradeda mažėti. Norint užtikrinti optimalų kalcio kiekį organizme, į mitybos racioną įtraukime produktus, kuriuose gausu: 𝗞𝗔𝗟𝗖𝗜𝗢  Pienas ir jo produktai (sūris, jogurtas, ir kiti pieno produktai);  Silkė;  Konservuotos sardinės;  Lašiša ir kitos žuvys bei jų produktai;  Tamsiai žalios spalvos daržovės (špinatai, jūros kopūstai, sojų bei garstyčių lapai);  Džiovinti vaisiai, sėklos, ankštiniai produktai, riešutai. 𝗩𝗜𝗧𝗔𝗠𝗜𝗡𝗢 𝗗𝟯  Riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša, silkė, skumbrė, sardinės;  Menkių kepenų aliejus;  Kepenys;  Sviestas;  Sūris. 𝗩𝗜𝗧𝗔𝗠𝗜𝗡𝗢 𝗞𝟮  Fermentuotas maistas. Daugiausiai vitamino K2 yra japoniškame į minkštą sūrį panašiame maisto produkte natto, kurio skonis patiktų tikrai ne visiems.  Brandintas sūris, varškė;  Šiek tiek yra mėsoje ir kiaušiniuose. 𝗦𝘃𝗮𝗿𝗯𝘂! Siekiant padėti organizmui pasisavinti kalcį, ribokime:  Cukraus ir durskos suvartojimą;  Kavą ir gazuotus gėrimus;  Gyvulinius riebalus (kiauliena, lašiniai, sviestas ir t.t.);  Lengvai pasisavinamus angliavandenius (batonas, pyragai, įvairūs saldumynai). Su maistu gauti reikalingą kiekį kalcio gali būti sudėtinga. Todėl norint užtikrinti pakankamą jo kiekį organizme, galime praturtinti mitybą maisto papildais, garantuojančiais geresnį, greitesnį kalcio...

Prisiminkime, kokie svarbūs yra mūsų kaulai! ✓ Kaulai išlaiko visą kūno svorį, jų dėka galime judėti vertikalioje padėtyje; ✓ Kaulai yra tarsi mūsų vidaus organų šarvai; ✓ Kūdikis turi 300 kaulų, o suaugęs žmogus - apie 206, nes augant kai kurie kaulai susijungia į vieną; ✓ Iš visų žmogaus kūne esančių kaulų, pusė jų yra rankose ir pėdose; ✓ Patys mažiausi mūsų kūno kaulai yra vidinėje ausyje. Ausies kilpa yra vos 2,7 milimetro ilgio; ✓ Kaulai yra tarsi kraujo gamykla. Kiekvieną sekundę kaulų čiulpai pagamina apie 3 milijonus raudonųjų kraujo kūnelių; ✓ Mūsų šlaunies kaulas yra kietesnis už betoną. Jis gali išlaikyti apie 800 - 1000kg; ✓ Dantys negali patys atsinaujinti ar sugyti, nes juos dengia emalis, kuris nėra gyvas audinys; ✓ Sveiko žmogaus maksimali kaulų masė pasiekiama apie 30-uosius metus. Vėliau kaulų tankis/masė ima mažėti. Todėl bet kuriame amžiaus tarpsnyje labai svarbu gauti su maistu pakankamai kalcio bei užtikrinti normalią kalcio apykaitą organizme, kuriai didelę reikšmę turi vitaminai K2 ir...

Kai oro temperatūra staigiai krenta, gatvės pavirsta čiuožykla, tad būkime itin atsargūs ir prisiminkime: ✓ kaip elgtis, esant slidžiai dangai -> https://sveikikaulai.lt/patarimai-esant-slidziai-dangai ✓ kaip teisingai griūti paslydus ->  https://sveikikaulai.lt/kaip-taisyklingai-griuti-paslydus/ Tačiau, jei jau nepavyko išvengti griuvimo, tai atminkime, kad: ✓ Jei abejojame, ar tai kaulo lūžis, būtinai kreipkimės į gydymo įstaigą pas traumatologą; ✓ Jokiu būdu nebandykime atstatyti išnirimo, tiesinti iškrypusią galūnę; ✓ Stenkimės nejudinti skaudamos galūnės, užtikrinant jai ramią ir patogią padėtį; ✓ Sumuštą vietą kuo skubiau šaldykime, nes šaltis siaurina kraujagysles, ko pasekoje pažeista vieta tinsta mažiau; ✓ Kol nesiliaus skausmas, venkime stipresnio fizinio krūvio sužalotai vietai; ✓ Susižalojus koją, jokiu būdu nesiremkime ja, nes gali atsirasti sunkesnių pažeidimų; ✓ Jei susitrenkėme galvą, stebėkime, ar nepasikeičia orientacija aplinkoje, ar neatsiranda mieguistumas, pykinimas, vėmimas. Atsiradus šiems simptomams, nedelsiant kreipkimės į specialistą. 𝗗𝗲̇𝗺𝗲𝘀𝗶𝗼! Itin atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, nes dėl sumažėjusio kaulų tankio/masės kaulai tampa trapesni, greitai lūžta net ir nuo menkos traumos. Todėl, ypač žiemos metu, pasirūpinkime visaverte mityba, kurioje būtų pakankamas baltymų kiekis, pasitikrinkime kaulų tankį bei papildykime mitybą kaulams ir dantims reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais D3, K2 ir...

Slidžios kelio dangos priverčia sulėtinti tempą ir prisiminti, kaip reikia vaikščioti slidžiu paviršiumi. Prisiminkime keletą praktiškų patarimų, ką naudinga daryti, kai kelio danga slidi: ✓ Atidžiai stebėkime grindinį po kojomis. Net nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti pavojingas dėl nuolatos kintančių oro sąlygų; ✓ Dėvėkime tinkamą avalynę su tvirtai sukimbančiu protektoriumi. Norint, kad čiurnos padėtis būti stabili, ko pasekoje apsisaugotume nuo patempimų, išnirimų, avėkime batus ilgesniu aulu; ✓ Vaikščiokime lėčiau nei įprastai. Iš namų išeikime anksčiau, kad kelionės tikslą pasiektume laiku ir neskubant; ✓ Eikime mažesniais žingsniais, šiek tiek sulenkę kojas per kelius; ✓ Eikime lengvai palinkę į priekį, tai padės apsaugoti galvą paslydus; ✓ Esant suledėjusiam ir nebarstytam grindiniui, geriau čiuožkime nei eikime; ✓ Nepraraskime budrumo net įėję į patalpą, nes prie batų padų prilipęs sniegas gali sudaryti slidų sluoksnį; ✓ Saulėtą dieną dėvėkime saulės akinius. Jų pagalba geriau matysime slidžius paviršius; ✓ Neneškime sunkių nešulių rankose, geriau naudokime kuprinę. Laisvos rankos padės mums lengviau išlaikyti pusiausvyrą; ✓ Eidami slidžiu paviršiumi niekada nelaikykime rankų kišenėse, tai trukdo išlaikyti pusiausvyrą, o griūnant amortizuoti smūgį; ✓ Visada būkime pasiruošę galimam griuvimui, o svarbiausia mokėkime saugiai griūti! Apie tai skaitykime ankstesnėje naujienoje -> https://sveikikaulai.lt/kaip-taisyklingai-griuti-paslydus Būkime saugūs ir...

Žiemai įgaunant vis didesnį pagreitį, kiekviename žingsnyje mūsų gali tykoti paslydimai, traumos ar net kaulų lūžiai! Todėl skubame priminti, kaip teisingai griūti paslydus. Šios žinios mums padės sumažinti traumų riziką arba jų visai išvengti. ✓ Visų pirma - nepulkime į paniką!; ✓ Griūdami stenkimės ne įsitempti, o priešingai - kiek įmanoma labiau atsipalaiduoti, ko pasekoje raumenys bus neįtempti, o kritimo smūgis bus ženkliai švelnesnis; ✓ Vos pajutę, jog slystame ir griuvimo neišvengsime, stenkimės pritūpti, taip sumažinsime griuvimo aukštį; ✓ Krisdami stenkimės suktis šonu, kad pagrindinis smūgis būtų ne keliams, nugarai ar galvai, nes šios vietos yra itin kietos ir smūgio metu grėstų rimtos traumos; ✓ Labiausiai saugokime galvos sritį. Griūdami palenkime galvą į priekį, smakrą laikykime kuo arčiau krūtinės; ✓ Griūdami ne kovokime su griuvimu atkišdami pažeidžiamiausias kūno vietas (plaštakas), o mėginkime tarsi ridentis, taip paskirstysime smūgį po kūną. Pridedame video, kuriame vizualiai pamatysime, kaip saugiai griūti paslydus. Video rasime čia -> https://bit.ly/kaip-saugiai-griuti-paslydus 𝗦𝗩𝗔𝗥𝗕𝗨! Nors griuvimai būdingi įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau vyresniame amžiuje, sumažėjus mineraliniam kaulų tankiui, griuvimų pasekmės kur kas rimtesnės: fiziniai sužalojimai, kaulų lūžiai, ko pasekoje sumažėja savarankiškumas kasdienėje veikloje, didėja priklausomybė nuo kitų. Ypač žiemos metu, pasirūpinkime visaverte mityba, kurioje būtų pakankamas baltymų kiekis, pasitikrinkime kaulų tankį bei papildykime mitybą kaulams ir dantims reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais D3, K2 ir fosforu. Svarbu kasdien su maistu ir maisto papildais gauti apie 1200 mg kalcio bei kalcio įsisavinimui būtinų medžiagų – vitaminų D ir...

Visi žinome, kad kalcis — svarbiausias mineralas sveikiems kaulams ir dantims. Natūralu, kad apie 99% mūsų kalcio atsargų yra būtent kauluose ir dantyse. Ši mineralinė medžiaga užtikrina normalią kaulų ir dantų būklę. Bet tai dar ne viskas! Ne ką mažiau svarbus ir likęs 1% kalcio, esantis kraujyje ir minkštuosiuose audiniuose. Jei kalcio nebūtų kraujyje: ✓ Susižeidę rizikuotume nukraujuoti, nes kalcis dalyvauja kraujo krešėjimo procese; ✓ Sutriktų virškinimo procesai, nes kalcis atlieka svarbų vaidmenį virškinimo fermentų gamyboje; ✓ Negalėtume intensyviai judėti, nes kalcis padeda reguliuoti raumenų ir kraujagyslių susitraukimo dažnį, retina pulsą; ✓ Negalėtume kontroliuoti kūno, nes kalcis padeda iš smegenų ateinančius nervinius signalus perduoti į visas kūno sritis, todėl yra būtinas nervų sistemos veiklai užtikrinti. Per dieną turime gauti apie 1000-1300mg kalcio. Deja, kad ir kaip kruopščiai pasirinktume dienos racioną, dažnu atveju gautume ne daugiau kaip 60% reikiamo kalcio kiekio. Pavyzdžiui, norint gauti dienos normą, turėtume suvalgyti 1kg sezamo sėklų, 3kg varškės arba išgerti 4-5 stiklines pieno. Pritrūkus kalcio, organizmas pradeda jį skolintis iš „saugyklų” - mūsų kaulų ir dantų, ko pasekoje mus pradeda varginti įvairūs negalavimai: mažėja kaulų masė, kamuoja raumenų mėšlungis, tirpsta galūnės, atsiranda nemiga ir kt. 𝗗𝗲̇𝗺𝗲𝘀𝗶𝗼! ✓ Kad mūsų organizmas įsisavintų kalcį, kartu su juo proporcingomis dozėmis turime gauti ir kitų medžiagų: vitamino D3, vitamino K2 ir fosforo; ✓ Ypač šio mineralo įsisavinimui trukdo žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholio, kofeino, rūgščių gazuotų gėrimų vartojimas ir nesubalansuota...

NASA kosmonautams ilgą laiką prabuvusiems nesvarumo būsenoje sumažėja kaulų tankis, raumenų masė. Ko pasekoje kosmonautams didėja įvairių traumų bei kaulų lūžių tikymybė. Kad išvengti šių nemalonumų, kaip reabilitacijos priemonę po skrydžių į kosmosą, jie naudoja batutą! Batutas yra puiki intensyvių treniruočių alternatyva, stiprinanti kaulus, tausojanti nugarą, sąnarius, raiščius. Ir tai dar ne viskas! Treniruojantis ant batuto: ✓ Dirba visi kūno raumenys; ✓ Skatinamas anticeliulitinis efektas; ✓ Gerinama koordinacija ir trumpalaikė atmintis; ✓ Mankštinami gilieji kojų raumenys ir mažinama čiurnos patempimo rizika; ✓ Gerinama kraujotaka ir medžiagų apykaita; ✓ Mažinamas kaulų lūžių pavojus; ✓ Iki 15 kartų paspartinamas limfinės sistemos darbas. Ko pasekoje puiki savijauta ir pakili nuotaika yra garantuota! Taigi, batutas išties puikus pasirinkimas, norintiems sustiprinti kaulus, raumenis bei sąnarius, atsikratyti nereikalingų kilogramų ir puikiai jaustis. Lyginant su paprastu šokinėjimu ant žemės, batuto padas sugeria didžiąją dalį smūgių, todėl treniruojantis mūsų kaulai ir sąnariai yra tausojami ir stiprinami tuo pat...

Mūsų kaulų ir dantų sveikata priklauso nuo įvairių organizme vykstančių procesų. Vienas tokių - mūsų kraujo ir audinių rūgštingumo (pH) balansas. Kai ima trūkti šarminių elementų, organizmas pradeda naudoti savo atsargas, ko pasekoje keičiasi kalcio apykaita: organizmas dvigubai daugiau jo pasisavina iš kaulų ir dantų. Todėl norėdami gerai jaustis ir turėti sveikus kaulus bei dantis, turime stengtis palaikyti normalų kraujo ir audinių pH, kuris yra 7.35-7.45, šiek tiek šarminis. Kaip palaikyti normalų kraujo ir audinių pH? ➊ Svarbiausia - sveika ir subalansuota mityba. Norint palaikyti stabilų organizmo pH, rūgštinantis maistas (kava, juoda arbata, alkoholis, saldumynai, mėsa ir kt.) turėtų sudaryti apie 30% mūsų dienos raciono, o šarminantis (daržovės; vaisiai; uogos; alyvų aliejus; alyvuogės; žalumynai; laukiniai ryžiai ir kt.) apie 70%. ➋ Išgerkime pakankamą kiekį vandens. Kiek turėtume jo išgerti, galime paskaičiuoti pasinaudoję skaičiuokle adresu: https://judeksveikas.lt/kiek-vandens-isgerti ➌ Mankštinkimės ir būkime aktyvūs, nes mums prakaituojant iš organizmo pasišalina rūgščių perteklius. Neužmirškime ir tempimo pratimų, jų pagalba pašalinsime rūgštis iš raumenų ir sąnarių. Kada organizmo pH yra rūgštus, o kada šarminis? Neutralus pH yra 7 – maždaug tokio rūgštingumo būna paprastas tyras vanduo. Jeigu pH yra mažesnis nei 7, laikoma, jog organizmas yra rūgštus, jeigu didesnis – jis yra...

Važinėjimas riedučiais yra puikus užsiėmimas, apjungiantis mankštą su pramogomis! Šio užsiėmimo metu kelių sąnariai nėra apkraunami kaip bėgimo metu, atvirkščiai – sąnariai yra treniruojami, gerinama jų judesių amplitudė, sausgyslių elastingumas, raiščių tvirtumas. Važiavimo riedučiais metu mes: ✓ Intensyviai treniruojame kojų raumenis. Važiuodami riedučiais, sulenkiame kelius, ko pasekoje apkrauname šlaunų keturgalvius raumenis, nuo kurių būklės priklauso kelių sąnarių sveikata. Į šonus dedamų kojų judesiai stiprina vidines šlaunų puses. Išlaikydami pusiausvyrą į darbą pajungiame likusias raumenų grupes, o patys riedučiai pasitarnauja kaip svarmenys; ✓ Deginame kalorijas. Jeigu per ~5 min. nuriedėsime kilometrą, per valandą sudeginsime ~400kcal. Norėdami padailinti pilvuką, įveikime pakeliui kuo daugiau kalnelių, nes važiavimas į kalnelius yra puiki treniruotė, padedanti atsikratyti susikaupusių riebalų pilvo srityje; ✓ Stipriname širdį. Važinėjimas riedučiais širdį treniruoja taip, lyg atliktume aktyvios aerobikos treniruotę, kurios metu yra gerinamas širdies raumens aprūpinimas krauju bei mažinamas blogojo cholesterolio kiekis organizme; ✓ „Išvalome” galvą. Važinėjimas riedučiais gerina nervų sistemos darbą, mažina stresą, teigiamai veikia nuotaiką; ✓ Stipriname kaulus. Važiavimo riedučiais metu didėja kaulų tankis, jie tampa tvirtesni, ko pasekoje mažiname riziką kaulų lūžiams ar kitoms traumoms; Dėmesio! Važiuojant riedučiais padidėja tikimybė parkristi ir susižeisti, todėl: ✓ Visada dėvėkime kelių, alkūnių, riešų apsaugas bei šalmą; ✓ Jei vis dėlto parkritome, stenkimės lengvai prašliuožti, taip sumažinsime smūgį, tenkantį kaulams ir sąnariams; ✓ Norint turėti tvirtus kaulus ir parkritus išvengti rimtų pasėkmių, labai svarbu subalansuota įvairi mityba, kurioje būtų gausu kalcio, vitaminų K2, D3 ir fosforo! Suprantama, kad ne visuomet mums pasiseka maitintis sveikai ir užtikrinti organizmui būtinų medžiagų tam tikrą kiekį. Tokiais atvejais į pagalbą galime pasitelkti maisto papildus, kurie papildo mūsų mitybą būtinomis...

Apie 30-uosius metus pasiekiama maksimali kaulų masė ir vėliau ji pradeda mažėti. Todėl kaulų ir dantų sveikata labai priklauso nuo to, kiek kalcio ir kitų elementų organizme bus sukaupta iki 30-ies! Taip pat kaulų masė stipriai gali sumažėti ir paauglystėje, spartaus augimo metu, kai staiga stipriai paaugus vaikui organizmas nespėja gauti pakankamai 𝗸𝗮𝗹𝗰𝗶𝗼, vitaminų 𝗗𝟯, 𝗞𝟮 ir 𝗳𝗼𝘀𝗳𝗼𝗿𝗼, jų koncentracija kauluose sumažėja, ko pasekoje gali pradėti gesti dantys, susilpnėti kaulai. Kad kaulai ir dantys būtų sveiki, svarbu su maistu ar maisto papildais gauti pakankamai 𝗸𝗮𝗹𝗰𝗶𝗼 bei jo įsisavinimui svarbių elementų – vitaminų 𝗞𝟮, 𝗗𝟯 ir...

Griuvimas vyresniame amžiuje yra viena dažniausių sveikatos sutrikdymo priežasčių! Neretai griuvimas, jei nesukelia fizinių sužalojimų, tai sukelia psichologinių problemų, viena iš jų - griuvimo baimė. Dėl baimės pargriūti mažėja fizinis aktyvumas, savarankiškumas, prastėja gyvenimo kokybė. Jaučiamės, kad patenkame į padidintos griuvimo rizikos grupę?! Atlikime testą, kuris padės įsivertinti griuvimo tikimybę. Šį testą ypač rekomenduojama atlikti žiemą, kai tenka dažniau eiti slidžiu ar sudėtingesniu paviršiumi. Testą atlikime namuose: ➊ Išmatuokime 3-jų metrų atstumą; ➋ Įsitikinkime, kad nėra jokių kliūčių, kurios trukdytų nueiti išmatuotą atstumą; ➌ Įsivertinkime laiką, per kurį įveikėme šį atstumą eidami atbulomis ir kuo mažiau atsigręždami atgal. Rezultatai:  Jei atlikdami testą užtrukome iki 3-jų sekundžių, tuomet tikimybė pargriūti slidžiame kelyje yra menka.  Jei 3-jų metrų atstumą atbulomis įveikėme ilgiau nei per 4,5 sekundės, tikimybė pargriūti yra labai didelė. Norėdami išvengti rimtesnių traumų: ✓ Esant galimybei naudokime stabilumą užtikrinančias priemones; ✓ Daugiau judėkime. Judėjimas ir mankšta sustiprins mūsų kaulus ir raumenis, pagerins laikyseną ir pusiausvyrą, o tai sumažins griūvimo riziką arba pasėkmes pargriuvus; ✓ Nepamirškime pilnavertės mitybos, kurioje turi būti gausu kalcio, vitaminų D3 ir K2, kurie būtini sveikiems...

Gyvenime nutinka įvairių situacijų. Rutininiai veiksmai ir kasdienybė taip pat gali būti pavojinga! Tikriausiai visi esame girdėję apie nutikimus, kuomet žmogus susilaužo kaulus vos stuktelėjęs koją į staliuko kampą, paslydęs nuo laiptų ar užkliuvęs už ne vietoje padėto daikto. Mintyse sau pasakėte, kad šių įvykių kaltininkas yra amžius? Taip mano dauguma, tačiau ne ką mažesnę įtaką kaulų tvirtumui turi genetika ir gyvenimo būdas. Savo genų pakeisti negalime, bet tikrai galime pakeisti nusistovėjusius įpročius bei gyvenimo būdą ir ateityje išvengti panašių situacijų! Norint sumažinti kaulų tankio mažėjimo riziką ir pasėkmes, svarbu: ✓ 𝗧𝘂𝗿𝗲̇𝗸𝗶𝗺𝗲 𝗿𝗲𝗴𝘂𝗹𝗶𝗮𝗿𝘂̨ 𝗳𝗶𝘇𝗶𝗻𝗶̨ 𝗸𝗿𝘂̄𝘃𝗶̨. Mažinti kritimų rizikai bei stabdyti kaulų retėjimui labiausiai tinkami fiziniai pratimai, kurie stiprina raumenis, lavina laikyseną ir pusiausvyrą. ✓ 𝗦𝘃𝗲𝗶𝗸𝗮 𝗶𝗿 𝘀𝘂𝗯𝗮𝗹𝗮𝗻𝘀𝘂𝗼𝘁𝗮 𝗺𝗶𝘁𝘆𝗯𝗮. Labai svarbu į dienos racioną įtraukti kuo įvairesnį maistą. Kad kaulai būtų stiprūs, pakankamai vartokime kalcio ir vitaminų D bei K2 turinčių produktų. ✓ 𝗦𝘁𝗲𝗻𝗸𝗶𝗺𝗲̇𝘀 𝗶𝘀̌𝘃𝗲𝗻𝗴𝘁𝗶 𝘁𝗿𝗮𝘂𝗺𝘂̨. Avėkime patogią avalynę su neslidžiu padu (ypač žiemos metu), pasirūpinkime, kad namų aplinka būtų saugi: dažnai naudojamus daiktus laikykime lengvai prieinamoje vietoje, įsirenkime tinkamą apšvietimą, pasistenkime, kad ant grindų neliktų jokių kliūčių, tokių kaip atsilapoję kilimai ar nepritvirtinti laidai. ✓ 𝗔𝗽𝗿𝘂̄𝗽𝗶𝗻𝗸𝗶𝗺𝗲 𝗼𝗿𝗴𝗮𝗻𝗶𝘇𝗺𝗮̨ 𝗽𝗮𝗸𝗮𝗻𝗸𝗮𝗺𝘂 𝗸𝗶𝗲𝗸𝗶𝘂 𝗸𝗮𝗹𝗰𝗶𝗼, 𝘃𝗶𝘁𝗮𝗺𝗶𝗻𝗮𝗶𝘀 𝗗 𝗶𝗿 𝗞𝟮. Vitaminai D ir K2 pasirūpins, kad kalcis patektų į kaulus bei užtikrins raumenų jėgą, kuri padės griuvimo...

Rūpinantis kaulų ir dantų sveikata labai svarbi sveika ir subalansuota mityba! Valgykime kuo daugiau maisto produktų, kuriuose yra gausu kalcio, vitaminų D ir K2. ✓ Kalcio turintys produktai: Pienas, varškė, sūris, varškės sūriai, grietinė, migdolai, brokoliai, pupelės, ropės, kopūstai, lašiša, morkos, kiaušiniai, džiovintos figos. ✓ Vitamino D daugiausia aptinkama: Lašišoje, skumbrėje, tune, žuvų taukuose, jautienos ir menkių kepenyse, kiaušinio trynyje, grūdų košėse, piene, jogurte. ✓ Vitamino K turintys produktai: Žąsų ir viščiukų kepenėlės, kietas bei minkštas sūris, kiaušinio trynys, rauginti...

Kauluose, kaip ir visame organizme, nuolat vyksta seno audinio ardymas, naujo audinio gamyba:  vienos kaulų ląstelės - osteoklastai, ardo seną ir pažeistą kaulo audinį, kitos kaulų ląstelės - osteoblastai gamina, formuoja naują kaulinį audinį, išskirdami osteokalciną, gebantį prisijungti kalcį, kuris svarbus normaliam vaikų kaulų, dantų vystymuisi bei suaugusiųjų žmonių kaulų, dantų būklei palaikyti! Maždaug iki trisdešimties metų yra aktyvesnis gamybos procesas, organizmas kaupia kalcį, kurį senstant panaudos. Apie trisdešimtuosius metus pasiekiama maksimali kaulų masė ir vėliau kaulų masė pradeda mažėti. Ypač mažėja moterims artėjant menopauzei ir menopauzės metu. Taip pat kaulų masė gali pradėti mažėti, jei:  žmogaus mityba nevisavertė, trūksta 𝗸𝗮𝗹𝗰𝗶𝗼, vitaminų 𝗞𝟮, 𝗗𝟯.  paauglystėje, spartaus augimo metu, kai staiga stipriai paaugus vaikui organizmas nespėja gauti pakankamai 𝗸𝗮𝗹𝗰𝗶𝗼, vitaminų 𝗗𝟯, 𝗞𝟮, ir jų koncentracija kauluose sumažėja. Kad kaulai ir dantys būtų sveiki, svarbu su maistu ar maisto papildais gauti pakankamai 𝗸𝗮𝗹𝗰𝗶𝗼 bei jo įsisavinimui svarbių elementų – vitaminų 𝗞𝟮 bei...

Dažnai tėvai, galvodami apie vaikų sveikatą, pamiršta apie jų kaulus ir dantis. Tačiau iš tikrųjų labai svarbu rūpintis, kad vaikų kaulai būtų tvirti, o dantys sveiki. Juk nuo jų būklės, vaikų kasdienės mitybos ir fizinio aktyvumo priklauso, kokia bus sveikata jiems gerokai ūgtelėjus. Augančių vaikų kaulai ir dantys Kaulai yra rėmas, prie kurio pritvirtinti raumenys ir sąnariai. Tai gyvas audinys, kuris nuolat keičiasi – ilgainiui senas kaulinis audinys pakeičiamas nauju. Vaikams augant, kaulai auga intensyviausiai, tampa vis didesni ir tankesni. Kaulai galutinai susiformuoja apie 20-uosius gyvenimo metus. Suaugusiųjų kaulai irgi atsinaujina visą gyvenimą, bet kur kas lėčiau, negu organizmui augant. Ilgainiui kaulai silpnėja. Vaikai, kurių kaulai stiprūs, turi didesnę tikimybę, kad ir vėliau ilgiau išliks stiprūs bei tvirti. Todėl tėvams reikėtų pasirūpinti, kad vaikai gautų trijų pagrindinių komponentų: kalcio, vitamino D3 ir vitamino K2, svarbių sveikiems ir stipriems kaulams, bei tuo, jog mažieji būtų fiziškai aktyvūs. Kalcio reikia ir vaikų dantims, nes jis kartu su fosforu ir vitaminu D yra pagrindinis dantų bei kaulų komponentas. Kodėl svarbu gauti užtektinai kalcio? Laikytis sveikos mitybos principų svarbu ne tik dėl to, kad vaikas būtų energingas ir augtų, bet ir tam, kad jo kaulai bei dantys būtų sveiki. Geriausia, jei tėvai patys sveikai maitinasi ir savo pavyzdžiu moko vaikus. Svarbiausi veiksniai, užtikrinantys stiprius kaulus visą gyvenimą, yra subalansuota mityba ir tinkamas fizinis aktyvumas. Norint, kad vaikų kaulai būtų tvirti, reikėtų dažniau duoti maisto produktų, kuriuose yra kalcio ir jo įsisavinimą gerinančio vitamino D. Deja, dauguma šiuolaikinių vaikų negauna tiek kalcio su maistu, kiek reikia optimaliai jų kaulų masei. JAV nacionalinė mokslų akademija rekomenduoja kūdikiams iki 6 mėn. kasdien duoti po 200 mg, nuo 6 mėn. iki 1 m. – 260 mg, 1–3 m. – 700 mg, 4–8 m. – 1000 mg, 9–19 m. – 1300 mg kalcio. Mityba sveikiems ir stipriems kaulams Kalcio yra daugelyje maisto produktų, bet populiariausias jo šaltinis – pienas bei jo produktai. Išgėrus stiklinę (240 ml) pieno gaunama 300 mg kalcio. Tai maždaug trečdalis rekomenduojamos paros kalcio normos mažiems vaikams ir ketvirtadalis paros normos paaugliams. Ne visi vaikai gali valgyti pieno produktus. Vieni netoleruoja laktozės, kiti tiesiog nemėgsta pieno. Reikėtų nepamiršti, kad yra ir kitokių kalcio šaltinių. Šio kaulams svarbaus mikroelemento gausūs ne tik pieno produktai, bet ir tamsiai žalios lapinės daržovės, migdolai, sezamų sėklos, baltosios, raudonosios pupelės, avinžirniai, apelsinai, figos, džiovintos slyvos, sojų pupelės ir tofu. Šiuo metu daug maisto produktų yra papildyti kalciu (įvairūs pusryčių dribsniai, duonos gaminiai, sultys). Todėl, prieš perkant produktus, verta paskaityti sudėtį ir rinktis tuos gaminius, kurie papildyti vitaminais. Vitaminai, padedantys įsisavinti kalcį Vitaminas D (ypač D3) padeda geriau įsisavinti kalcį. Jeigu jo negaunama, kalcis negali patekti ten, kur jo labiausiai reikia. Tačiau su maistu vaikai vitamino D gauna nepakankamai. Todėl sveikatos specialistai dažnai rekomenduoja vartoti maisto papildų. Dauguma tėvelių skundžiasi, kad ne visi vaikai mėgsta vartoti vitamino D ir kalcio maisto papildus, nes juos sunku praryti, todėl kapsules galima ardyti ir įmaišyti į maistą, papildant jį kaulams ir dantims naudingomis medžiagomis, o vaikas nė nepastebės, kad kažkas įdėta. Kūdikiams, maitinamiems tik motions pienu, taip pat gali trūkti vitamino D. Jo papildų gali neprireikti tik tiems kūdikiams, kurie kasdien papildomai primaitinami specialiais mišinėliais su šiuo mikroelementu. Vitamino D yra riebiose žuvyse (lašišose, skumbrėse, sardinėse, tunuose). Vitaminas K2 taip pat padeda geriau įsisavinti kalcį kaulams ir dantims. Kai organizmui pradeda trūkti vitamino K2, sumažėja kalcio kiekis kauliniame audinyje, o kalcio sankaupos gali nusėsti ant kraujagyslių sienelių. Vien su maistu užtektinai gauti vitamino K2 labai sunku. Vitamino K2 randama ančių kepenėlėse, riebiame fermentiniame sūryje, kiaušinių tryniuose. Kas didina kaulų lūžio riziką? Judėjimas ir sportas stiprina ne tik raumenis, bet ir kaulus. Kuo vaikas fiziškai aktyvesnis, tuo stipresni jo kaulai. Vaikams tinka beveik bet kokia fizinė veikla, bet labiausiai vaikščiojimas, bėgimas, žygiavimas, šokiai, tenisas, krepšinis, gimnastika, futbolas. Ištvermės reikalaujantis sportas, pvz., svorių kilnojimas, irgi gali stiprinti kaulus. Plaukiojimas ir dviračio mynimas gerina bendrą sveikatą, bet tiesioginės įtakos kaulų tankiui neturi. Tačiau reikėtų prisiminti, kad pasikeitęs gyvenimo būdas (mažesnis fizinis aktyvumas), pakitusi mityba (ypač kalcio ir vitamino D trūkumas) arba ekstremalesnės veiklos (pastaruosius keletą dešimtmečių išpopuliarėję riedučiai, riedlentės, dviračiai, kai važiuojama su kliūtimis, darant staigius posūkius ir apsisukimus ore, elektriniai paspirtukai, batutai ir pan.) didina kaulų lūžių tikimybę. Todėl svarbu rūpintis vaikų kaulais, užtikrinant, kad jie gautų užtektinai reikalingų medžiagų. Specialistės komentaras Gydytoja odontologė Aušra Seibutienė Vaikų dantys pirmiausia genda dėl netinkamos burnos higienos priežiūros, prastos mitybos, įtakos gali turėti ir vartojami medikamentai. Kalcis labai svarbus vaikų dantims, nes tai pagrindinė statybinė medžiaga dantims augti ir formuotis. Dėl kalcio trūkumo visada atsiranda ėduonis, todėl labai svarbu vartoti kalcį, ypač augantiems vaikams. Kalcio atsargas galima papildyti papildais ir kokybišku maistu, subalsuota mityba. Visada tėveliams rekomenduoju atsakingai rinktis papildus ir prižiūrėti vaiko mitybą bei nepamiršti labai svarbaus vitamino D. Specialistės komentaras Lektorė, sveikos gyvensenosir mitybos specialistė doc.dr. Sandrija Čapkauskienė Kaip sustiprinti augančius, tįstančius vaikų kaulus? Vaikystėje, paauglystėje ir ankstyvame suaugusiųj amžiuje, kai kaulai dar auga, būtina palaikyti juos stiprius. Nes šiuo laikotarpiu stipri kaulinė sistema lėtina kaulinio audinio praradimą senatvėje. Gera žinia ta, kad vaikams stiprinti kaulus padeda tinkamas maitinimasis ir fiziniai pratimai. Stiprūs kaulai – labai svarbus geros sveikatos ir savijautos rodiklis. Senstant kaulai džiūsta, traukiasi, silpnėja, galima potenciali osteoporozės (kaulinio audinio išretėjimo) rizika. Tačiau tinkamas kaulų stiprinimas vaikystėje labai svarbus jų sveikatai vėlesniame amžiuje. Aktyvus gyvenimo būdas, tinkami maisto produktai ir gėrimai padeda vaikams stiprinti kaulus. Itin svarbu, kad mažųjų mityboje pagal amžių netrūktų vaisių ir daržovių (mažiausiai 5 porcijos per dieną), sudėtinių angliavandenių (duona, bulvės, makaronai, kruopos), pieno produktų, augalinių ir gyvūninių baltymų (ekologiškai auginta mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, riešutai, sėklos), užtektinai vandens ar nesaldintos arbatos. Kalcis ypač svarbus stipriems kaulams ir dantims formuotis. Šio gyvybiškai svarbaus mikroelemento mūsų organizme yra apie 1 kg. Didelę dalį jo įsisaviname tinkamai maitindamiesi. Kalcio yra sėklose, sūryje, jogurte, sardinėse, lašišose, ankštiniuose augaluose, ypač lęšiuose, tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, migdoluose, burnočiuose, jaunose sojų pupelėse. Kita itin svarbi biologiškai aktyvi medžiaga, būtina stipriems kaulams – vitaminas D. Jis padeda įsisavinti kalcį iš žarnyno. Jei vitamino D koncentracija maža, kalcio įsisavinimas labai susilpnėja. Vadinasi, organizmas negauna ne tik vitamino D, tačiau ir kalcio, o tai labai kenkia kaulų sveikatai. Geriausias vitamino D šaltinis – saulė, tačiau vaikus reikia saugoti nuo aktyvių jos spindulių. Maisto produktai, kurių valgydami galime gauti vitamino D: pieno produktai, kiaušinio tryniai, žuvys (sardinės, upėtakiai, otai), taip pat krevetės. Vaikai privalo gauti užtektinai vitamino D su maistu, tačiau jie turi būti aktyvū ir kuo daugiau laiko leisti lauke, ypač šiltuoju, saulėtuoju periodu. Kokie fiziniai pratimai padeda stiprėti vaikų kaulams? Tai komandiniai žaidimai, šuoliai (50 šuoliukų kasdien ar 5 min. panašių judesių, pvz., šokinėjimas per virvutę), lengvas bėgimas, tenisas ar badmintonas, įvairūs šokiai. Ar tiesa, kad šiais laikais dažnesni kaulų lūžiai dėl kalcio, vitamino K2 ir D3 trūkumo bei per menko vaikų fizinio aktyvumo? Taip, tiesa. Per gausus apdoroto, konservuoto, greitojo maisto, kuriame gausu cukraus, baltų miltų, gyvūninių baltymų, vartojimas, vitamino D trūkumas, fizinis pasyvumas silpnina vaikų kaulus ir didina lūžių riziką. „Prie kavos“, 2019m. Nr....

Kalcis – mineralas, apie kurį žinome kiekvienas iš mūsų. Galbūt ne visi girdėjome, kad kalcis sudaro beveik du procentus žmogaus kūno masės: beveik 99 procentai viso organizme esančio kalcio yra sukaupta kauliniame audinyje, 1 procentas šio mineralo pasiskirstęs minkštuosiose audiniuose bei tarpląsteliniame skystyje. Kauliniame audinyje esantis kalcis yra atsakingas už jo formavimąsi, augimą ir stiprumą. Minkštuosiuose audiniuose sukauptas kalcis padeda palaikyti normalią medžiagų apykaitą ląstelėse, nervinio impulso perdavimą, raumenų darbą, širdies kraujagyslių sistemos veiklą, kraujo krešėjimo procesus. Savaime suprantama, jog kalcis yra vienas svarbiausių žmogaus organizmo mineralų, o kadangi jo atsargos nuolat eikvojamos, jas reikia kasdien papildyti: priklausomai nuo žmogaus amžiaus, kalcio reiktų suvartoti nuo 800 iki 1300 mg per dieną. Tačiau kalbant apie kalcį, nerekomenduojama vadovautis taisykle ,,sviestu košės nepagadinsi“, kitaip tariant, įsitikinimas, kad kuo daugiau kalcio suvartosime, tuo geriau aprūpinsime organizmą reikalingu mineralu, yra klaidingas. Mat įvairūs moksliniai tyrimai patvirtino, kad kalcio perteklius žmogaus organizme gali būti netgi žalingas sveikatai: dėl kalcio pertekliaus organizme gali suaktyvėti inkstų akmenligės, kraujagyslių aterosklerozės vystymąsis, sumažėti kitų žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų pasisavinimas. Todėl šiuo metu daug dėmesio skiriama užtikrinti, kad žmogaus organizmas gautų ir pasisavintų optimalų kalcio kiekį. Tai, ko nežinojote apie vitaminą K2 Šiuo metu jau ne naujiena, kad kalcio apykaitai žmogaus organizme labai svarbus vitaminas D3. Tai biologiškai aktyvi vitamino D forma, atsakinga už kalcio pasisavinimą virškinamojoje sistemoje, jo patekimą į kaulinį audinį, kaulų mineralizaciją ir perteklinio kalcio  kiekio išskyrimą su šlapimu. Palyginti neseniai nustatyta dar vieno vitamino įtaka kalcio pasisavinimui žmogaus organizme, tai yra vitamino K. Anksčiau išsamiai tyrinėta vitamino K reikšmė kraujo krešėjimo sistemai, dabar vienareikšmiškai įvertinama jo svarba reguliuojant kalcio kiekį kauliniame audinyje bei žmogaus organizmo arterijose. Skiriamos dvi pagrindinės šio vitamino grupės: K1 – filochinonai ir K2 – menochinonai. Vitaminas K1 arba filochinonas gaminamas lapiniuose augaluose, jo per virškinamąjį traktą pasisavinama tik apie 10 procentų. Vitaminas K2 – gerosios žarnyno mikrofloros produkuojamas storajame žarnyne ir su kasdieniu maistu gaunamas vitaminas. Manoma, kad jei virškinamosios sistemos neveiktų nepalankūs faktoriai, pavyzdžiui, pakitę mitybos  įpročiai ar vartojami vaistai, jo žmogaus organizme pasigamintų pakankamai. Labiausiai ištyrinėtos dvi vitamino K2 formos: menachinonas-4 ir menachinonas-7. Tyrimų metu nustatytas geresnis menachinono-7 biologinis praeinanumas ir didesnė reikšmė kalcio pasisavinimui. Kuo svarbus vitaminas K2? Svarbiausias struktūrinis-funkcinis kaulinio audinio komponentas yra osteoblastai, kurie produkuoja specifinį baltymą osteokalciną. Šis baltymas sujungia ir sulaiko kalcį kauliniame audinyje. Organizmui stokojant vitamino K2, sutrinka osteokalcino sintezė ir  sumažėja kalcio kiekis kauliniame audinyje. Kadangi mažiau kalcio patenka į kaulinį audinį, labai padidėja organizmo skysčiuose cirkuliuojančio kalcio kiekis, susidaro palankios sąlygoms kalcio sankaupoms kauptis ant kraujagyslių sienelių. Beje, kraujagyslių sienelėse taip pat rasti specifiniai baltymai, apsaugantys sieneles nuo kalcio kaupimosi, tačiau jie veikia tik aktyvuoti vitamino K. Todėl labai svarbu, kad žmogaus organizmas kasdien gautų ne tik pakankamą  kalcio, bet ir vitamino K2 kiekį. Manoma, kad suaugusio žmogaus organizmas turėtų gauti apie 70 mikrogramų šio vitamino. Beje, kasdienės mitybos produktuose vitamino K2 kiekis yra labai nedidelis: didesni vitamino K2 kiekiai randami ančių kepenėlėse, riebiame fermentiniame sūryje, kiaušinio trynyje, žodžiu, tuose maisto produktuose, kurių gausa ant kasdienio stalo nerekomenduojama. Jau minėjome, kad žarnyno bakterijos vitamino K2 galėtų pagaminti pakankamai, jei virškinamoji sistema veiktų nepriekaištingai, kuo, deja, dabar galėtų pasigirti retas iš mūsų. Taigi įvertindami kas buvo paminėta, galime teikti, kad kaulinio audinio tvirtumui svarbus ne tik optimalus kalcio kiekis, bet ir vitaminas K2 – šio vitamino dėka kalcis nunešamas tiesiai į kaulą ir neleidžia jam kauptis kraujagyslėse. Studijuojant vitamino K2 įtaką kauliniam audiniui buvo nustatyta, jog esant pakankamam vitamino K2 kiekiui žmogaus organizme pastebimai padidėja kaulų mineralų tankis, todėl jis labai svarbus osteoporozės profilaktikai ir jos gydymui. Taip pat būtina paminėti, kad vitaminas K2 padeda apsaugoti širdies kraujagyslių sistemą nuo aterosklerozės. Tad rinkamiesi maisto papildą su kalciu, būtinai įvertinkite ar jame yra vitamino D3 ir K2, kurie labai reikšmingi kalcio pasisavinimui organizme bei dalyvauja kituose svarbiuose organizmo...

Liga, apie kurią kalbėsime šiame straipsnyje, yra žinoma daugeliui žmonių, apie ją  daug kartų kalbėta ir rašyta. Su šia liga savo aplinkoje yra susidūręs dažnas iš mūsų: medicininė statistika skelbia, jog kas trečia vyresnė nei penkiasdešimties metų amžiaus moteris ir kas penktas penkiasdešimtmetį perkopęs vyras patiria dėl jos ištinkančius kaulų lūžius. Dar liūdniau, kad dalis kaulų lūžius patyrusių pacientų lieka neįgalūs ar net miršta. Turbūt jau supratote, kad kalbame apie osteoporozę, nuo kurios neapsaugotas nė vienas žmogus. Osteoporozė – sisteminė kaulų liga, dėl kurios mažėja kaulų masė, jų tankis, padidėja  trapumas bei išauga kaulų lūžių tikimybė patyrus net menką traumą. Jei sunkiai suprantama kaip tai gali nutikti, reikėtų prisiminti, jog kaulinis audinys – nuolat atsinaujinantis gyva struktūra, kitaip tariant, kauluose nuolat vyksta kaulinio audinio remodeliavimosi prosesas, tai yra jo irimas ir osteogenezė, kurios metu susidaro ir stiprėja kaulinis audinys. Kuomet dėl tam tikrų priežasčių kaulinio audinio irimas vyksta sparčiau ir aktyviau nei jo susidarymas, tuomet pradeda vystytis osteoporozė. Blogiausia, jog ši grėsminga liga nepasireiškia jokiais požymiais. Todėl ji diagnozuojama atsitiktinai arba tuomet, kai įvyksta blogiausia – lūžus kaulams. Priežasčių, dėl kurių kaulinio audinio irimas ima viršų prieš jo susidarymą yra ne viena. Tai –  paveldėjimas, moteriška lytis, žmogaus amžius, nuolatinė kalcio stoka organizme, tam tikrų vaistų vartojimas, lėtinės ligos, netinkama mityba, nejudri gyvensena, intensyvus alkoholio vartojimas, rūkymas, per didelė arba per maža kūno masė ir daugelis kitų, apie kurias šiuolaikinis mokslas dar nė nežino. Reikia pasakyti, kad kaulinio audinio formavimasis bei kaulų mineralinio tankio kaupiamasis vyksta jauname amžiuje, apie 27-32 metus procesas stabilizuojasi, o nepakitęs kaulinio audinio tankis galėtų išlikti iki menopauzės moterims ir iki 70 metų amžiaus vyrams, jei ne anksčiau minėti nepalankūs veiksniai. Akivaizdžiai matome, jog dalies osteoporozės vystymąsi skatinačių veiksnių neįmanoma pakeisti, tačiau kai kurias osteoporozės vystymąsi skatinančias priežastis galima sušvelninti pakeitus gyvenimo būdą, pakoregavus mitybą, reguliariai vartojant maisto papildus. Kalcis – statybinė kaulų medžiaga Tikėtina, kad daugelio žmonių sąmonėje būtent kalcis siejasi su kaulų ir dantų tvirtumu – juk nuo ankstyvos vaikystė girdime, jog reikia gerti daug pieno, kad greičiau augtume, o kaulai ir dantys būtų stiprūs ir sveiki. Žinoma, tai yra nenuginčijama tiesa, nes kaulų tvirtumas ir atsparumas priklauso nuo juose esančių kalcio druskų kiekio. Žmogaus skeleto kauluose yra sukaupta beveik 99 procentų viso organizme esančio kalcio. Tačiau kauliniame audinyje vyksta nuolatinė kalcio apykaita ir jo atsargas reikia kasdien papildyti. Įprastai reikiamą kalcio kiekį žmogaus organizmas turėtų gauti su maistu arba kalcio turinčiais maisto papildais. Deja, neretai nustatoma atvejų, kuomet žmonių, kurių mityboje gausu kalcio (pavyzdžiui, vartojant maisto papildus su kalciu), kauliniame audinyje šio mineralo nepakanka. Taip nutinka, jei sutrinka natūralus kalcio pasisavinimas žmogaus organizme ir, be abejojimo, tuomet, kai stokojama dviejų geram kalcio pasiavinimui reikalingų vitaminų: vitamino D3 ir vitamino K2, kurių svarbą aptarsime išsamiau. Reikėtų paminėti, kad rekomenduojama kalcio dienos norma – 1000 mg, maksimali – dienos norma – 2500 mg. Dėl tokių plačių ribų kalcio perdozavimo pavojus menkas. Tačiau kaip ir minėjome, didinant tik suvartojamo kalcio kiekį norimo rezultato, neabejotinai, nepavyks pasiekti. Priešingai – dėl didelio kalcio kiekio gali sutrikti virškinimas, užkietėti viduriai, kalcis ims trukdyti kitų svarbių mineralų – magnio ir cinko – pasisavinimui, ir, galiausiai, kadangi šalinamas per inkstus, gali paskatinti kalcio akmenų susidarymą. Vitaminai, padedantys kalciui patekti į kaulus Vitaminas D3 labai svarbus kalcio pasisavinimo procesams žmogaus organizme: jis reguliuoja kalcio įsiurbimą žarnyne ir padeda jam kauptis kauluose ir dantyse. Žinomos kelios vitamino D formos – vitaminas D3 (cholikalciferolis), vienas iš kelių žinomų vitaminų, kurį žmogaus organizmas geba sintetinti pats: jis gaminasi odoje saulės spindulių poveikyje iš provitamino 7-dehidrocholesterino. Taigi labai svarbu, kad kartu su kalciu žmogaus organizmas gautų pakankamą kiekį vitamino D3. Tačiau daugelis  žmonių, ypač vyresnio amžiaus, stokoja šio svarbaus vitamino. Ne tik lietuviams, bet ir visiems šiaurinių platumų gyventojams nepakanka vitamino D: mūsuose per mažai saulėtų dienų, kuomet šis vitaminas galėtų natūraliai pasigaminti organizme natūraliai, antra – valgome per mažai maisto produktų, kuriuose gausu šio vitamino. Tik mažylių mamos neragintos girdo vaikučius vitamino D lašeliais, norėdamos išvengti kitos dėl vitamino D stokos atsirandančios ligos – rachito. Kitas kalcio patekimui į kaulinį audinį svarbus elementas yra vitaminas K2. Skiriamos dvi pagrindinės šio vitamino grupės, tai yra K1 – filochinonai, sintetinami augaluose, ypač žalios spalvos, ir K2 – menochinonai, kuriuos sintetina  žmogaus organizmo žarnyno bakterijos. Labiausiai ištyrinėtos dvi vitamino K2 formos: menachinonas-4 ir menachinonas-7. Tyrimų metu nustatytas būtent menachinono-7 geresnis biologinis praeinanumas ir ženklesnis vitamino K kiekio didinimas. Nuo seno žinoma vitamino K reikšmė kraujo krešėjimo procesui ir tik pastaraisiais dešimtmečiais pradėta tyrinėti jo kaip svarbaus aktyvatoriaus dalyvavimas kaulo formavimosi procese. Vitaminas K2 – svarbus formuojantis kauliniam audiniui, jis būtinas, kad kalcis galėtų patekti į kaulinį audinį ir čia likti. Studijuojant vitamino K2 įtaką kauliniam audiniui buvo nustatyta, jog esant pakankamam vitamino K2 kiekiui žmogaus organizme pastebimai padidėja kaulų mineralų tankis, todėl jis labai svarbus osteoporozės profilaktikai ir jos gydymui. Būtina paminėti ir tai, kad vitaminas K2 padeda apsaugoti širdies kraujagyslių sistemą nuo aterosklerozės. Maisto papildai? Jau aptarėme kaip galime savo organizmą aprūpinti reikiamu kalcio kiekiu ir  sumažinti osteoporozės vystymosi tikimybę. Taip pat išsisaiškinome, koks svarbus vitaminas D3 ir vitaminas K2 siekiant užkirsti kelią kaulų retėjimui ir jų lūžiams. Taigi belieka išsiaiškinti, kokiomis priemonėmis galime savo organizmą aprūpinti reikiamu šių biologiškai aktyvių junginių kiekiu. Kasdien su maistu gaunamo kalcio kiekį galima padidinti keičiant įprastą racioną, tačiau saulės šviesoje gaminamo vitamino D3 ar žmogaus organizmo gerosios mikrofloros produkuojamo vitamino K2 kiekio taip paprastai nepakeisime. Čia mums galėtų padėti specialūs maisto papildai su kalciu. Tačiau prie įsigyjant kaulų stiprinimui skirtų maisto papildų pakuotę reiktų įsitikinti ar jų sudėtyje yra vitamino D3 bei vitamino K2.       Vietoj pabaigos: ar galima pastebėti, kad kaulams trūksta kalcio? Jau minėjome, kad ilgalaikis kalcio trūkumas ir dėl jo besivystanti osteoporozė nesukelia jokių negalavimų. Tačiau yra keletas požymių, kurie leidžia įtarti apie kaulų gelmėse rusenančią grėsmę, kuri vieną dieną prasiverš sukeldama skaudžius padarinius sveikatai. Tai – raumenų mėšlungis, pakitusi kūno laikysena, sumažėjęs ūgis, dantų kariesas, nepaiškinamos kilmės stuburo, dubens kaulų, raktikaulių, riešikaulių skausmai, paūmėjantys dėl fizinio krūvio ar nepatogios kūno padėties. Todėl pastebėjus minėtus požymius, patartina ilgai negaišti ir pasikonsultuoti su gydytoju – juk kuo anksčiau bus diagnozuota ši klastinga liga, tuo didesnė tikimybė ją pažaboti ir išvengti skausmingus padarinius sukeliančių kaulų...

1 iš 3 moterų ir 1 iš 5 vyrų kenčia nuo kaulų lūžių dėl osteoporozės. Pasaulyje kas 3 sekundės įvyksta kaulų lūžis, kurio priežastis yra osteoporozė. Osteoporozė: kodėl keičiasi kaulo struktūra Osteoporozė – tai  kaulų liga, kurios metu mažėja kaulinė masė,  padidėja kaulų trapumas bei dažnėja kaulų lūžiai. Tai liga, kurią lydi skausmas, neįgalumas ir priešlaikinė mirtis. Jei pažiūrėti į kaulo struktūrą pro mikroskopą, kaulinis audinys bus panašus į korį. Osteoporozės pažeisto kaulo korio sienelės (trabekulos) plonėja, ertmės didėja  – taip mažėja kaulinė masė bei kaulo mineralinis tankis, o kaulas tampa labiau pažeidžiamas ir lūžta net nuo įprasto apkrovimo. Kodėl keičiasi kaulo struktūra? Kaulinis audinys, kaip ir kiti organizmo audiniai pastoviai atsinaujina, t.y. vyksta nuolatinis seno audinio ardymas ir naujo audinio statybos procesas.  Yra nustatyta, kad žmogaus kaulinė masė sparčiai ima augti paauglystėje ir pasiekia piką apie 20-tus gyvenimo metus, o vėliau – tik mažėja. Su amžiumi, dėl pasikeitusios hormonų pusiausvyros ar išorinių veiksnių (pvz. kai kurių vaistų pašalinio poveikio) ardymas pradeda vykti greičiau nei statyba ir kaulo trabekulos plonėja, mažėja kaulinė masė.  Moterims kaulinė masė ypač sparčiai pradeda mažėti po menopauzės. Būtent todėl labai svarbu, kad jaunystėje būtų  tinkamai pasirūpinta kaulų sveikata. Ne veltui osteoporozė vadinama „vaikų liga senatvėje“. Dažnai osteoporozė vadinama „tyliąja liga“, nes dauguma žmonių net nežino, kad serga osteoporoze, kol neįvyksta pirmas kaulų lūžis. Osteoporozę galima įtarti, kai kaulai lūžta nuo įprasto apkrovimo, kai sumažėja ūgis ar formuojasi stuburo kupra.  Esant tokiems simptomams, reiktų kreiptis į gydytoją, kad juos įvertintų, atliktų reikiamus tyrimus, tame tarpe ir kaulų mineralinio tankio tyrimą – tik tuomet galima nustatyti osteoporozės diagnozę. Tik keista, kad daug žmonių ir po diagnozės nustatymo bei įvykusio kaulų lūžio nesigydo nuo šios ligos. O gydymas ir gyvenimo būdo keitimas tikrai padeda sumažinti kaulų lūžių ir neįgalumo...

Koks konkretus vaistas bus paskirtas osteoporozės gydymui, priklauso nuo daugelio veiksnių. Skirdamas vienokius ar kitokius vaistus, gydytojas dažniausiai vertina toliau išvardintus paciento duomenis. Lytis. Kai kurie vaistai skiriami tik moterų osteoporozės gydymui, pavyzdžiui, kalcitoninas, estrogenai ir kiti hormonų preparatai, estrogenų antagonistai. Gydymas kai kuriais bifosfonatais, denosumabu ar teriparatidu gali būti paskirtas tiek vyrams, tiek moterims. Amžius. Kai kurie vaistai yra labiau tinkami jaunesnėms moterims, kiti – vyresnio amžiaus. Įprastai osteoporozės gydymas vaistais premenopauziniu laikotarpiu nėra skiriamas. Dažniausiai premenopauziniu laikotarpiu vaistai skiriami osteoporozės profilaktikai ar gydymui siekiant panaikinti ilgalaikio gydymo steroidiniais hormonais sukeltą pašalinį poveikį. Kartais gydymas gali būti paskirtas ir premenopauziniu laikotarpiu, pavyzdžiui, jei moteris patyrė kaulų lūžį dėl sumažėjusio kaulų tankio. Taip pat gali būti ir kitų, dar retesnių priežasčių. Ligos sunkumas ir gretutinės ligos. Skirtingi vaistai nuo osteoporozės veikia skirtingais būdais. Pacientai, kurie turi labai mažą kaulų mineralinį tankį ar jau patyrė lūžius, gali būti gydomi kitokiais vaistais nei tie, kurių kaulų tankis yra nelabai sumažėjęs. Gydytojas skirdamas vaistus taip pat atsižvelgia į tai, kokiomis kitomis sveikatos problemomis skundžiasi pacientas. Pavyzdžiui, pacientėms, sergančioms krūties vėžiu ar turinčioms padidėjusią trombozės riziką, negalima skirti estrogenų. O jei pacientas gavo spindulinį gydymą, nukreiptą į kaulus, negali būti skiriamas gydymas teriparatidu. Asmeninė patirtis. Taip pat atsižvelgiama į tai, kas pacientui labiau priimtina: tabletės, geriamasis skystis, injekcijos ar nosies purškalas? Ar pacientui labiau patinka gerti vaistus kas dieną ar kas savaitę, kas mėnesį ar kelis kartus per metus? Gal buvo kažkoks šalutinis poveikis nuo anksčiau vartotų vaistų? Kiekvienas šių veiksnių gali turėti įtakos vieno ar kito vaisto pasirinkimui. Beje, juk nėra dviejų tokių pačių žmonių, todėl veikimo efektyvumas ar šalutinis poveikis kiekvienam žmogui gali skirtis. Osteoporozės gydymui ir profilaktikai patvirtinti vaistai Žemiau pateikiami įvairūs vaistai, kurie yra patvirtinti ir naudojami osteoporozės gydymui pasaulyje. Skirtingose šalyse šiuo metu dėl įvairių teisinių niuansų pacientams gali būti prieinami ne visi išvardinti vaistai. Vaistų klasė ir tarptautinis pavadinimas Forma Vartojimo dažnumas Bifosfonatų grupė Alendronatas Tabletės Kas dieną Alendronatas Tabletės Kas savaitę Ibandronatas Tabletės Kas mėnesį Rizendronatas Tabletės Kas dieną Rizendronatas Tabletės Kas savaitę Rizendronatas Tabletės Kas mėnesį Zoledroninė rūgštis Intraveninė lašelinė Kas 1–2 metus Kalcitoninas Kalcitoninas Purškalas į nosį Kas dieną Kalcitoninas Injekcijos Įvairiai Estrogenų grupė Estrogenai Tabletės Kas dieną Estrogenai Odos pleistrai Kas 1–2 savaites Selektyvūs estrogeno receptorių moduliatoriai (SERMs) Raloksifenas Tabletės Kas dieną RANK ligandų (RANKL) inhibitoriai Denosumabas Injekcijos Kas 6 mėnesiai Paraskydinės liaukos hormonų preparatai Teriparatidas Injekcijos Kas dieną   Speciali pastaba. Visi vaistai gali sukelti tam tikrą šalutinį poveikį, todėl visada, prieš pardedant vartoti vaistus, su savo gydytoju aptarkite vaisto teikiamas naudas ir su jo vartojimu susijusias rizikas. Kaulų mineralinis tankis, FRAX testo rezultatai ir gydymas Kaulų mineralinio tankio matavimas yra geriausias būdas diagnozuoti osteoporozę ir nustatyti gydymo planą. Matuojant kaulų mineralinį tankį, gaunamas rodiklis, vadinamas T lygmeniu, pagal kurį kaulų tankis skirstomas į normalų, sumažėjusį (dar vadinama osteopenija) ir žemą, t. y., kada jau diagnozuojama osteoporozė. Nuo T lygmens reikšmės priklauso, ar Jums jau reikalingas medikamentinis gydymas ar dar ne. Jei yra nustatytas sumažėjęs kaulų mineralinis tankis, gydytojas turėtų įvertinti kaulų lūžių riziką – atlikti FRAX testą, kurio metu įvertinamas kaulų mineralinis tankis ir kiti veiksniai, galintys nulemti kaulų lūžių riziką per ateinančius 10 metų. Didžiausios rizikos grupėje yra žmonės, kurie jau patyrė stuburo ar šlaunikaulio lūžius dėl išretėjusių kaulų. Kaulų mineralinio tankio lygis Vertinimas T-lygmuo Normalus T lygmuo nuo –1 ir didesnis rodo normalų kaulų tankį ir gydymas vaistais nereikalingas. –1; –0,5; 0; +0,5; +1 ir daugiau Sumažėjęs (osteopenija) Gydymas vaistais tikslingas, jei nustatomi ir keli rizikos veiksniai. nuo -1,1 iki -2,4 Jeigu rizikos vertinimas pagal FRAX mažesnis nei 3 % šlaunikauliui bei 20 % kitoms sritims – gydymas vaistais nereikalingas. Jei didesnis – reikėtų skirti gydymą vaistais. Kitais atvejais – skiriamos tik profilaktikos priemonės. Žemas (osteoporozė) Būtinas gydymas vaistais visiems pacientams. –2,5 ir žemesnis   LSMU Kauno klinikų gydytoja Regina...

Yra keletas svarbių dalykų, kuriais sekdami galime sėkmingai kontroliuoti osteoporozės vystymąsi. 1. Fizinis aktyvumas Reguliarūs fiziniai pratimai yra naudingi visais amžiaus tarpsniais ir labai svarbūs norint palaikyti stiprius kaulus ir raumenis. Kaulų lūžių riziką labiausiai įtakoja kūno svorį kontroliuojantys bei raumenis stiprinantys pratimai, kurių pavyzdžius rasite žemiau. Pratimai kūno svoriui kontroliuoti Bėgiojimas Kopimas Spartus ėjimas Lipimas laiptais Šuoliukai, pvz 50 Aktyvus sportas     Pratimai turi būti atliekami mažiausiai po 30minučių 3-5 kartus per savaitę. Pratimai raumenų stiprinimui Norint gauti maksimalią naudą, pratimų intensyvumą palaipsniui reikia didinti. Pagrindinis akcentas turėtų būti skiriamas nugaros raumenų grupėms ir raumenims aplink klubus.  Pratimų pavyzdžiai: Pratimai ant treniruoklio Pratimai su elastine juosta Pratimai su svarmenimis Prisitraukimai Pasistiebimai Raumenų stiprinimo pratimai turi būti atliekami mažiausiais 2 dienas per savaitę. Pratimų intensyvumas turi atitikti  jūsų fizinio pasirengimo lygį. Jei jums jau diagnozuota osteoporozė ar stuburo slankstelių lūžiai, fiziniai pratimai neturi sukelti dar didesnių pažeidimų, todėl tokiu atveju reikalinga specialisto paruošta jums pritaikyta pratimų programa. 2. Kaulams reikalingos medžiagos. Neleiskite šiai “tyliai” ligai suėsti jūsų kaulus Pakankamas kalcio, cinko, vitaminų D3, K2 bei baltymų kiekis yra sveikų kaulų ir raumenų pagrindas. Kasdieninė mityba, kurioje gausu pieno, jogurto ar sūrio, aprūpins organizmą pakankamu kalcio ir kitų mineralų bei baltymų kiekiu. Taip pat galima naudoti maisto produktus, specialiai praturtintus kalciu, pvz kalciu praturtinti dribsniai. Suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama gauti (įskaitant maistą ir maisto papildus) 1000-1200mg per dieną. Jei su maistu negalime pasiekti reikalingos kalcio dozės, ji gaunama papildomai vartojant maisto papildus. Pagal Lietuvos gyventojų mitybos analizę, lietuvis per dieną su maistu vidutiniškai gauna 800mg kalcio, todėl kalcio papildų rekomenduojama vartoti ne daugiau nei 500-600mg per dieną ir jie būtinai turi būti vartojami kartu su vitaminu D3. Rekomenduojamos kalcio dozės skirtingose šalyse gali skirtis, bet visi specialistai pritaria, kad vyresnio amžiaus žmonėms reikia daugiau kalcio. Šaltinis: Institute of Medicine of the US National Academy of Sciences (2010)  Didžioji dalis vitamino D organizme susidaro odoje veikiant saulei ir tik mažą dalį gauname su maistu (lašiša, tunas, kiaušinio trynys).  Mokslininkai ištyrę daugybę žmonių pastebėjo, kad apie 70% mūsų gyventojų turi nepakankamą vitamino D3 kiekį. Taip pat reikia prisiminti, kad su amžiumi odoje gaminamo vitamino D kiekis vis mažėja ir būtina gauti papildomai. Vidurio Europos ekspertai rekomenduoja asmenims, vyresniems nei 65 metai ištisus metus vartoti 1000-2000TV per dieną vitamino D3. 3. Atsisakykite žalingų įpročių Nerūkykite: moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas didina lūžių, dėl osteoporozės, riziką 29%, o šlaunikaulio lūžių  riziką – net 68%. Mažinkite alkoholio vartojimą: daugiau nei du alkoholio vienetai per dieną ženkliai didina lūžių dėl osteoporozės riziką. Kontroliuokite kūno svorį: mažas kūno svoris rodo sumažėjusią raumenų masę, dėl ko didėja griuvimų pavojus. Nustatyta, kad jei kūno masės indeksas mažesnis nei 20, didėja osteoporozinių lūžių rizika. 4. Žinokite savo riziką sirgti osteoporoze Kaip jau buvo kalbėta anksčiau, yra daugybė faktorių galinčių padidnti osteoporozės riziką. IFO parengtas vienos minutės osteoporozės rizikos testas, padės įsivertinti kiek rizikos faktorių turite Jūs (IOF One Minute Risk Test) . Nevenkite pasitikrinti ir pasitarti su gydytoju apie kaulų sveikatą ir riziką sirgti osteoporoze. 5. Teisingai vartokite paskirtus vaistus Yra daugybė vaistų, kurie gali padėti didinti kaulų mineralinį tankį ir mažinti lūžių riziką:alendronatas, risedronatas, ibandronatas, zoledrono rūgštis, denosumabas, teriparatidas, stroncio ranelatas, hormonai ir kt. Kuris iš jų Jums tinkamiausias, nustatys ir paskirs gydytojas, įvertinęs ligos priežastį, eigą,  gretutines ligas bei kitas aplinkybes.  Gydymas trunka ilgą laiką, pirmieji gydymo rezultatai matosi po vienerių metų, todėl reikia turėti kantrybės ir sąžiningai vykdyti gydytojo nurodymus. Pagal: Parengė gyd....

Kalcis – labai svarbus elementas žmogaus organizme. Jo organizme yra daugiausiai iš visų mineralinių medžiagų. Kalcis – pagrindinė kaulinio audinio statybinė medžiaga, be to dalyvauja daugybėje kitų gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų. Daugiausiai kalcio, gaunamo su maistu, organizmas pasisavina iš pieno produktų, taip pat nemažai jo yra rupaus malimo miltuose, mineraliniame vandenyje, kai kuriuose vaisiuose bei daržovėse. Esant nevisavertei mitybai rekomenduojama jo atsargas papildyti vartojant maisto papildus. Kokia mityba yra nevisavertė kalcio požiūriu? Kalcio gali trūkti žmonėms, kurie visai negeria pieno ir nevalgo kitų pieno produktų, tame tarpe sūrio, varškės, kefyro, pasukų ir tt. Yra žmonių, kurie nemėgsta ir negeria pieno, bet jie pakankamai dažnai vartoja kitus pieno produktus, dėl to kalcio trūkimo gali neturėti. Lietuvių mitybos tradicijos praktiškai nesudaro sąlygų kalcio trūkumui vystytis dėl nepakankamo jo kiekio maiste: retas kuris patiekalas išsiverčia be pieno ar varškės, arba grietinės. O kur dar visų mėgiami sūriai – saldžios grietinėlės, rūkyti, džiovinti, su kmynais, su vaisiais ir taip toliau, arba garsieji saldūs sūreliai! Pagal SAM paskelbtus 2007 metų Nacionalinius sveikatos statistikos rodiklius lietuviai vidutiniškai per parą su maistu gauna 800mg elementinio kalcio. www.sic.hi.lt Kiek medicinos ekspertai rekomenduoja suvartoti kalcio, norintiems turėti sveikus kaulus? Norint tinkamai pasirūpinti kaulų sveikata, dar pauglystėje reikia gauti tinkamą kalcio, vitaminų D3 bei K2 kiekį. Tarptautinio osteoporozės fondo (NOF) rekomendacijomis, kurias sudarė vedantieji šios srities pasaulinio lygio ekspertai, kalcio per parą reiktų gauti apie 1000mg, o sergantiems osteoporoze – kiek daugiau – 1200mg. Taigi, jei lietuviai su maistu gauna apie 800mg, jiems dar trūksta ne daugiau nei 500mg elementinio kalcio. Gyvenime dažnai vadovaujamės taisykle „Geriau daugiau, nei per mažai“. Ar teisingas toks požiūris kalcio suvartojimo atveju? Ekspertai vienareikšmiškai atsako: NE. Daugiau nei 1500mg elementinio kalcio ne tik kad nenaudinga, bet gali ir pakenkti.   Straipsnis parengtas...

Turite klausimų?