[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column][vc_column_text]Iki 30-ies metų sukauptas kalcio kiekis lemia kaulų sveikatos būklę visam likusiam gyvenimui Didžiausia kaulų masė bei kalcio koncentracija sukaupiami vaikystėje ir jaunystėje, pikas maždaug pasiekiamas apie 30-tus metus.  Sulaukus 40–ies metų - maždaug vienam iš dviejų žmonių jau stinga kalcio, o peržengus 60 metų amžiaus ribą – kalcio stokoja beveik 90% žmonių.   Vasarą vaikų kauluose įvyksta didžiausi kalcio koncentracijos svyravimai. Vasarą vaikai auga „lyg ant mielių“ ir sparčiai augančiuose kauluose kalcio koncentracija ženkliai sumažėja, nes organizmas nespėja kalcio tiek sukaupti, kiek kaulai ištįsta. Siekiant sukaupti ir išsaugoti kuo ilgiau reikiamą kaulų masę ir kalcio koncentraciją, dar vaikystėje bei paauglystėje labai svarbu užtikrinti:  tinkamą mitybą,  pakankamą kalcio bei jo įsisavinimui būtinų medžiagų (vitaminų D3 bei K2, fosforo) kiekį,  kasdieninį fizinį aktyvumą. 𝗗𝗲̇𝗺𝗲𝘀𝗶𝗼! Mažesniems vaikams dažniausiai yra sunku praryti kapsules ar tabletes, dėl to papildomas kalcio vartojimas tampa komplikuotas. Kalcikinon galvodamas apie mažuosius, sukūrė skystą formą, kurios užtenka tik vieno arbatinio šaukštelio, kad patenkintų mažųjų kalcio ir būtinų medžiagų kalcio pasisavinimui dienos...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column][vc_column_text]Nepaisyti kalcio trūkumą signalizuojančių ženklų – pavojinga sveikatai Atkreipkime dėmesį į kalcio trūkumą signalizuojančius ženklus:  Raumenų mėšlungis ar silpnumas raumenyse, ypač nugaros arba kojų srityje. Kalcis yra būtinas sklandžiam raumenų susitraukimui ir atpalaidavimui.  Sausa, pleiskanojanti oda, trapūs nagai. Kalcis padeda palaikyti drėgmę odoje ir yra būtinas tinkamai nagų struktūrai užtikrinti.  Dirglumas, nerimas, nuotaikos svyravimai. Kalcis mažina nervų sistemos dirglumą, reguliuoja kapiliarų bei ląstelių membranų laidumą.  Iš nosies be aiškios priežasties bėgantis kraujas, dantenų kraujavimas. Kalcis yra svarbus normaliam kraujo krešėjimo procesui užtikrinti.  Raumenų tirpimas, širdies ritmo sutrikimai. Kalcis yra reikalingas sklandžiam impulsų perdavimui į viso kūno raumenis, įskaitant ir širdį.  Dažnesnės traumos ar net kaulų lūžiai. Kalcis yra pagrindinis kaulų struktūrinis komponentas, lemiantis jų tvirtumą. Apie 99% kalcio organizme yra sukaupta būtent kauluose bei dantyse. Dėmesio Vasaros karščiai gali tapti rimtu išbandymu mūsų organizmui – gausiai prakaituodami kartu su organizmo skysčiais netenkame ir gyvybiškai svarbaus mineralo - 𝗞𝗔𝗟𝗖𝗜𝗢! Todėl kalcio atsargomis, ypač vasarą, rūpinkimės atsakingai:  užtikrinkime tinkamą gaunamo kalcio kiekį su maistu. Išsamią informaciją apie tai rasime ankstesnėje Judėk Sveikas naujienoje -> optimalus kalcio kiekis organizme  padėkime organizmui pasisavinti kalcį ribodami cukraus, druskos, kavos energinių gėrimų bei lengvai pasisavinamų angliavandenių (batonas, greitas maistas, saldumynai) vartojimą,  papildykime mitybą maisto papildais, garantuojančiais tinkamo kalcio kiekio užtikrinimą bei geresnį, greitesnį kalcio pasisavinimą. Tam didelę reikšmę turi vitaminai D3, K2 ir fosforas,  rinkdamiesi kalcio maisto papildą, pasirinkime savo organizmui tinkamiausią kalcio formą. Plačiau apie tai skaitykime ankstesnėje naujienoje -> kokią kalcio formą...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column][vc_column_text]Batutas - vienas didžiausių rizikos veiksnių vaikui patirti traumą, kuri dažnu atveju gali pasibaigti ne tik sumušimais, patempimais ar išnirimais, bet ir kaulų lūžiais Kaip apsaugoti vaikus nuo tokių nelaimių?! Svarbu žinoti, kad:  Negalime palikti šokinėjančių vaikų be priežiūros;  Saugiausia yra šokinėti batuto viduryje, vengiant šokinėjimo kraštuose;  Vaikams ant batuto šokinėti galima tik po vieną. Tad leiskime šokinėti pamainomis;  Tarp šokinėjimų būtina daryti dažnas pertraukas tam, kad išlaikytume vaiko koordinaciją;  Šokinėjančiam vaikui reikia nuimti visus papuošalus, nuvilkti drabužius, kurie galėtų įstrigti ar užkliūti;  Iš vaiko kišenių turime išimti visus daiktus, ypač kietus ar aštrius;  Jokiu būdu šokinėjant negalima kramtyti gumos ar valgyti maistą;  Vaikams būtina vengti triukų, ypač daryti salto. Ypač vasarą norint išvengti nemalonių vaiko sveikatai potyrių bei išlaikyti stiprius, sveikus kaulus labai svarbu:  užtikrinti tinkamą gaunamo kalcio kiekį,  normalią kalcio apykaitą organizme, kuriai didelę reikšmę turi vitaminai D3, K2 ir...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column][vc_column_text]Esant kalcio trūkumui, organizmas, siekdamas išlaikyti reikalingą kalcio kiekį kraujyje, jį ima iš kaulų. Dėl to pradeda mažėti kaulų masė/tankis, tampa labiau pažeidžiami kaulai bei išauga traumų, lūžių rizika Suaugusiam žmogui per parą būtina gauti apie 1000-1300 mg kalcio, vaikui – 600-800 mg kalcio. Palanki mityba kalcio pasisavinimui būtų, jei kiekvieną dieną stengtumėmės į ją įtraukti šiuos produktus, kurie turi daugiausia kalcio bei būtinų kalcio pasisavinimui medžiagų: 𝗞𝗔𝗟𝗖𝗜𝗢 turintys produktai:  Pienas ir jo produktai (sūris, jogurtas, ir kiti pieno produktai);  Silkė;  Konservuotos sardinės;  Lašiša ir kitos žuvys bei jų produktai;  Tamsiai žalios spalvos daržovės (špinatai, jūros kopūstai, sojų bei garstyčių lapai);  Džiovinti vaisiai, sėklos, ankštiniai produktai, riešutai. 𝗩𝗜𝗧𝗔𝗠𝗜𝗡𝗢 𝗗𝟯, atsakingo už kalcio pasisavinimą, turintys produktai:  Riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša, silkė, skumbrė, sardinės;  Menkių kepenų aliejus;  Kepenys;  Sviestas;  Sūris. 𝗩𝗜𝗧𝗔𝗠𝗜𝗡𝗢 𝗞𝟮, dalyvaujančio kaulų mineralizacijos procese, kalcio pasisavinime, turintys produktai:  Fermentuotas maistas. Daugiausiai vitamino K2 yra japoniškame į minkštą sūrį panašiame maisto produkte natto, kurio skonis patiktų tikrai ne visiems. Tad galime rinktis kitus fermentuotus produktus: rauginti kopūstai, agurkai, pomidorai ir kitos fermentuotos daržovės bei vaisiai.  Žąsų bei viščiukų kepenėlės;  Kietas ar minkštas sūris, sviestas, varškė;  Mėsa, kiaušinių tryniai. 𝗦𝗩𝗔𝗥𝗕𝗨! Siekiant padėti organizmui pasisavinti kalcį, ribokime:  Cukraus ir druskos vartojimą;  Kavą ir gazuotus gėrimus;  Gyvulinius riebalus (kiauliena, lašiniai, sviestas ir t.t.);  Lengvai pasisavinamus angliavandenius (batonas, pyragai, įvairūs saldumynai). Su maistu gauti reikalingą kiekį kalcio gali būti sudėtinga. Tyrimai rodo, kad dažniausiai su maistu žmogus suvartoja apie 800 mg kalcio. Todėl siekiant užtikrinti pakankamą kalcio kiekį organizme, galime mitybą papildyti maisto papildais, garantuojančiais tinkamo kalcio kiekio užtikrinimą bei geresnį, greitesnį kalcio...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column][vc_column_text]Ne kalcio kiekis yra svarbiausia, bet jo pasisavinimas Įsigyjant kalcio papildą, svarbu tinkamai pasirinkti:  kalcio formą – tai gali būti kalcio karbonatas, kalcio fosfatas, kalcio laktatas ir t.t.;  derinį medžiagų, kurios bus kartu su kalciu bei padės užtikrinti efektyvų kalcio pasisavinimą organizme. Kalcio pasisavinimui vieną iš didžiausių įtakų daro tokios medžiagos, kaip vitaminas D3 bei vitaminas K2. 𝗦𝘃𝗮𝗿𝗯𝘂 𝘇̌𝗶𝗻𝗼𝘁𝗶! Ypač vyresniems asmenims ar asmenims, turintiems mažą skrandžio rūgštingumą, vartojantiems rūgštingumą mažinančius preparatus, turintiems su žarnynu susijusių negalavimų, vertėtų rinktis skystą mikronizuoto kalcio fosfato formą, padėsiančią kalciui greičiau ir efektyviau pasiekti kaulinius audinius:  Kalcio fosfato formos pasisavinimui nereikia skrandžio rūgštinės terpės, kuri yra būtina renkantis kalcio karbonato formą.  Mikronizuota kalcio forma yra „susmulkinta”, todėl organizmas gali greičiau ir efektyviau pasisavinti kalcį, net ir esant su žarnynu susijusiems...

Vienas didžiausių pavojų žiemą - plikledis Todėl, norint išvengti traumų, derėtų avėti batus neslidžiu paviršiumi.  Jei nepavyko pasirinkti tinkamų žieminių batų, galime paruošti savo batus plikledžiui, pasinaudodami šiais metodais:  išpurkškime švarius batų padus plaukų laku ir palaukime kol šis sukietės. Atlikę tokią procedūra 1-2 dienas turėsime ne tokius slidžius batus;  kitas būdas, padedantis sumažinti batų slydimą - ant pado užklijuoti pleistrą medžiaginiu pagrindu. Geriausia naudoti platų ir klijuoti kryžiumi;  dar vienas liaudiškas metodas - apjuosti batų padą virvelėmis. Renkantis šį būdą abu batus apjuoskime vienodo storio virvelėmis, kad nepakentume judamajam aparatui;  parduotuvėje, sporto prekių skyriuje, galime įsigyti specialių įmaučių batams, kurios bet kokią avalynę padarys ženkliai saugesnę;  taip pat parduotuvėje galime įsigyti specialių lipdukų ar apkaustų, kurie neleis mūsų batams slysti. Dėmesio! Kelyje pasitaikius grynam ledui, prisiminkime pingvino eiseną, kuri padės mums išvengti skaudžių kritimų!  Daugiau informacijos ankstesnėje naujienoje: pingvino...

Specialistai pastebi, kad dažniausia žiemos trauma – kaulų lūžiai! Esant slidžiai dangai, pėsčiuosius pas gydytojus dažniausiai atgena rankų, šlaunikaulių, blauzdikaulių, kulkšnių lūžiai.  Norint išvengti šių nemalonių sveikatai potyrių ir išlaikyti stiprius, sveikus kaulus, labai svarbu:  rūpintis savo kaulų sveikata visus metus, o ne tada, kai ištinka nelaimė!;  mokėti eiti slidžia danga. Apie tai išsamiau skaitykime ankstenėje naujienoje: ledu eikime kaip pingvinai  nepavykus išvengti griuvimo, mokėti teisingai griūti! Daugiau informacijos, kaip taisyklingai griūti, rasime čia: kaip saugiai griūti  bet kuriame amžiaus tarpsnyje užtikrinti tinkamą kalcio, vitaminų D3 ir K2 kiekį organizme. Išsamią informaciją apie tai, kiek kalcio per parą turime gauti ir kokiuose maisto produktuose jo yra daugiausia, skaitykime čia: Užtikrinkime optimalų kalcio kiekį organizme  žinoti, kad itin atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, nes dėl sumažėjusio kaulų tankio/masės kaulai tampa trapesni, greitai lūžta net ir nuo menkos traumos. Todėl vyresni nei 65 metų asmenys tūrėtų reguliariai atlikti kaulų tankio tyrimą. Būkime saugūs ir...

Kaip teisingai eiti slidžia danga?! Imkime pavyzdį iš pingvinų – eidami panašiai, kaip jie, galime išvengti skaudžių kritimų, traumų ar net kaulų lūžių! Jei pingvinas prabiltų, jo patarimai vaikštant ledu būtų maždaug tokie: ✓ Šiek tiek palinkime į priekį, svorio centrą laikykime virš priekinės kojos (kuria žengiame į priekį); ✓ Pėdas kreipkime į išorę, rankas į šalis - tai padės išlaikyti pusiausvyrą; ✓ Statykime pėdas pilnu padu; ✓ Stenkimės eiti mažais žingsneliais,...

Potraukį saldumynams dauguma mūsų suprantame kaip valios trūkumą. Tačiau tai nėra tokia paprasta problema, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Gausus cukraus ir jo turinčių gaminių vartojimas - viena pagrindinių kalcio deficito organizme priežasčių! Vartojant pernelyg daug cukraus mūsų organizmas yra priverstas jį šalinti, o tam prireikia itin didelio kiekio kalcio. Iš kur organizmas pasiima reikiamą kiekį kalcio? Ogi iš ten, kur jo yra daugiausia - iš kaulų ir dantų, ko pasekoje organizmui stokojant kalcio gali atsirasti galūnių drebėjimas, nemiga, sąnarių negalavimai, aukštas kraujospūdis, mėšlungis, kaulų lūžiai, raumenų skausmai ir kt. Todėl norėdami sumažinti kalcio netekimą: ✓ Įprastus saldumynus pakeiskime į kalciu praturtintus, natūralius produktus, tokius kaip: medus, marmeladas, juodasis šokoladas, džiovinti vaisiai. ✓ Į mitybos racioną įtraukime produktus, kuriuose gausu kalcio ir kalcio įsisavinimui būtinų vitaminų D3 ir K2. Apie tai išsamiai skaitykime ankstesnėje naujienoje -> https://sveikikaulai.lt/uztikrinkime-optimalu-kalcio-kieki-organizme Deja, kad ir kaip kruopščiai pasirinksime maistą, kartu su juo gausime tik apie 60 proc. reikiamo kalcio kiekio. Todėl norint užtikrinti pakankamą jo kiekį organizme, galime praturtinti mitybą maisto papildais, garantuojančiais geresnį, greitesnį kalcio...

Jaudinančio pokalbio metu ar esant kitoms susijaudinimą keliančioms situacijoms jaučiame keistą pojūtį pilve - „drugelius pilve”. Kas tai ir kodėl kyla toks jausmas?! Dažnam mūsų pažįstami „drugeliai pilve” iš tikrųjų yra nervo klajoklio sukeliamas jausmas. Šis nervas jungia smegenis su žarnynu, širdimi, kepenimis, kasa, tulžies pūsle, inkstais, šlapimtakiu, blužniu, plaučiais, lytiniais organais (moterims), kaklu, ausimis ir liežuviu. Nervas klajoklis: ✓ skatina vystytis naujoms ląstelėms smegenyse; ✓ padeda susitvarkyti su nerimu, stresu; ✓ yra atsakingas už gerą atmintį; ✓ stabdo „blogųjų” hormonų, pavyzdžiui kortizolio ir kitų oksidatorių gamybą; ✓ kontroliuoja širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį; ✓ padeda organizmui kontroliuoti gliukozės atsargas kepenyse ir kasoje; ✓ padeda išskirti tulžį, ko pasekoje vyksta geresnis riebalų skaidymas ir toksinų pasišalinimas iš tulžies pūslės. Nesklandi šio nervo kelionė po mūsų organizmą gali sutrikdyti viso organizmo būklę, todėl labai svarbu šį nervą stimuliuoti! Vieni paprasčiausių būdų tai padaryti: ✓ Kvėpavimo pratimai. Įkvėpiant orą stenkimės išplėsti pilvą, krūtinės ląstą, o iškvėpkime orą kaip galime lėčiau. Įkvėpimų dažnis turėtų būti apie 6 kartai per minutę. ✓ Pozicija: širdis aukščiau galvos. Jei būvimas žemyn galva, aukštyn kojomis atrodo neįveikiama misija, nepergyvenkime. Nervą klajoklį aktyvina ir gulėjimas ant dešiniojo šono. ✓ Mityba. Nervo klajoklio veiklą intensyvina įvairi ir subalansuota mityba, kuri užtikrina kalcio paros normą 1000 - 1300mg. Kalcis yra būtinas ne tik normaliai kaulų ir dantų būklei palaikyti, bet jis yra ir vienas iš svarbiausių mikroelementų, padedančių iš smegenų ateinančius nervinius signalus perduoti į visas kūno sritis, užtikrinančias virškinimo fermentų...

Daugelis mūsų neįsivaizduojame dienos be puodelio kavos. Visi žinome, kad kava, o ypač joje esantis kofeinas suteikia žvalumo, energijos bei geros nuotaikos. Tačiau daugelis nežinome, kad kofeinas: ✓ Padidina kalcio išsiskyrimą su šlapimu; ✓ Sumažina kalcio pasisavinimą plonosiose žarnose; ✓ Slopina vitamino D atsakingo už kalcio įsisavinimą organizme receptorius, ko pasekoje organizmas pasisavina jo daug mažiau. Išgėrę puodelį kavos su maždaug 150 mg kofeino, netenkame 4-6 mg kalcio. Todėl norėdami sumažinti kalcio netekimą: ✓ Į kavą įsipilkime du šaukštus pieno ar grietinėlės. Nemėgstant ar netoleruojant karvės pieno, galime rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, sojos, avižų, migdolų, ryžių pieną. Priimdami savo pasirinkimą alternatyvai, atkreipkime dėmesį ar pieno gėrimuose nėra naudojamas didelis kiekis cukraus bei įsitikinkime, kad produktai papildyti kalciu ir kitais mineralais; ✓ Kavą gerkime be cukraus, nes cukrus skatina mineralų pasišalinimą iš organizmo; ✓ Po kavos puodelio išgerkime stiklinę vandens, nes kava veikia kaip diuretikas - šalina iš organizmo skysčius; ✓ Į mitybos racioną įtraukime produktus, kuriuose gausu kalcio ir kalcio įsisavinimui būtinų vitaminų D3 ir K2. Apie tai išsamiai skaitykime ankstesnėje naujienoje -> https://sveikikaulai.lt/uztikrinkime-optimalu-kalcio-kieki-organizme ✓ Užtikrinkime pakankamą kalcio kiekį organizme praturtindami mitybą maisto papildais, garantuojančiais geresnį, greitesnį kalcio...

Kalcis – vienas iš svarbiausių mineralinių medžiagų, kuris:  padeda palaikyti normalią kaulų ir dantų būklę,  reguliuoja širdies susitraukimų dažnį, retina pulsą,  dalyvauja kraujo krešėjimo procese,  padeda įveikti stresą, mažina nervų sistemos dirglumą. Per parą būtina gauti 1000-1300mg kalcio. Jei mityba nevisavertė ir trūksta kalcio, organizmas, siekdamas išlaikyti reikalingą kalcio kiekį kraujyje, jį ima iš kaulų, todėl kaulų masė pradeda mažėti. Norint užtikrinti optimalų kalcio kiekį organizme, į mitybos racioną įtraukime produktus, kuriuose gausu: 𝗞𝗔𝗟𝗖𝗜𝗢  Pienas ir jo produktai (sūris, jogurtas, ir kiti pieno produktai);  Silkė;  Konservuotos sardinės;  Lašiša ir kitos žuvys bei jų produktai;  Tamsiai žalios spalvos daržovės (špinatai, jūros kopūstai, sojų bei garstyčių lapai);  Džiovinti vaisiai, sėklos, ankštiniai produktai, riešutai. 𝗩𝗜𝗧𝗔𝗠𝗜𝗡𝗢 𝗗𝟯  Riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša, silkė, skumbrė, sardinės;  Menkių kepenų aliejus;  Kepenys;  Sviestas;  Sūris. 𝗩𝗜𝗧𝗔𝗠𝗜𝗡𝗢 𝗞𝟮  Fermentuotas maistas. Daugiausiai vitamino K2 yra japoniškame į minkštą sūrį panašiame maisto produkte natto, kurio skonis patiktų tikrai ne visiems.  Brandintas sūris, varškė;  Šiek tiek yra mėsoje ir kiaušiniuose. 𝗦𝘃𝗮𝗿𝗯𝘂! Siekiant padėti organizmui pasisavinti kalcį, ribokime:  Cukraus ir durskos suvartojimą;  Kavą ir gazuotus gėrimus;  Gyvulinius riebalus (kiauliena, lašiniai, sviestas ir t.t.);  Lengvai pasisavinamus angliavandenius (batonas, pyragai, įvairūs saldumynai). Su maistu gauti reikalingą kiekį kalcio gali būti sudėtinga. Todėl norint užtikrinti pakankamą jo kiekį organizme, galime praturtinti mitybą maisto papildais, garantuojančiais geresnį, greitesnį kalcio...

Prisiminkime, kokie svarbūs yra mūsų kaulai! ✓ Kaulai išlaiko visą kūno svorį, jų dėka galime judėti vertikalioje padėtyje; ✓ Kaulai yra tarsi mūsų vidaus organų šarvai; ✓ Kūdikis turi 300 kaulų, o suaugęs žmogus - apie 206, nes augant kai kurie kaulai susijungia į vieną; ✓ Iš visų žmogaus kūne esančių kaulų, pusė jų yra rankose ir pėdose; ✓ Patys mažiausi mūsų kūno kaulai yra vidinėje ausyje. Ausies kilpa yra vos 2,7 milimetro ilgio; ✓ Kaulai yra tarsi kraujo gamykla. Kiekvieną sekundę kaulų čiulpai pagamina apie 3 milijonus raudonųjų kraujo kūnelių; ✓ Mūsų šlaunies kaulas yra kietesnis už betoną. Jis gali išlaikyti apie 800 - 1000kg; ✓ Dantys negali patys atsinaujinti ar sugyti, nes juos dengia emalis, kuris nėra gyvas audinys; ✓ Sveiko žmogaus maksimali kaulų masė pasiekiama apie 30-uosius metus. Vėliau kaulų tankis/masė ima mažėti. Todėl bet kuriame amžiaus tarpsnyje labai svarbu gauti su maistu pakankamai kalcio bei užtikrinti normalią kalcio apykaitą organizme, kuriai didelę reikšmę turi vitaminai K2 ir...

Kai oro temperatūra staigiai krenta, gatvės pavirsta čiuožykla, tad būkime itin atsargūs ir prisiminkime: ✓ kaip elgtis, esant slidžiai dangai -> https://sveikikaulai.lt/patarimai-esant-slidziai-dangai ✓ kaip teisingai griūti paslydus ->  https://sveikikaulai.lt/kaip-taisyklingai-griuti-paslydus/ Tačiau, jei jau nepavyko išvengti griuvimo, tai atminkime, kad: ✓ Jei abejojame, ar tai kaulo lūžis, būtinai kreipkimės į gydymo įstaigą pas traumatologą; ✓ Jokiu būdu nebandykime atstatyti išnirimo, tiesinti iškrypusią galūnę; ✓ Stenkimės nejudinti skaudamos galūnės, užtikrinant jai ramią ir patogią padėtį; ✓ Sumuštą vietą kuo skubiau šaldykime, nes šaltis siaurina kraujagysles, ko pasekoje pažeista vieta tinsta mažiau; ✓ Kol nesiliaus skausmas, venkime stipresnio fizinio krūvio sužalotai vietai; ✓ Susižalojus koją, jokiu būdu nesiremkime ja, nes gali atsirasti sunkesnių pažeidimų; ✓ Jei susitrenkėme galvą, stebėkime, ar nepasikeičia orientacija aplinkoje, ar neatsiranda mieguistumas, pykinimas, vėmimas. Atsiradus šiems simptomams, nedelsiant kreipkimės į specialistą. 𝗗𝗲̇𝗺𝗲𝘀𝗶𝗼! Itin atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, nes dėl sumažėjusio kaulų tankio/masės kaulai tampa trapesni, greitai lūžta net ir nuo menkos traumos. Todėl, ypač žiemos metu, pasirūpinkime visaverte mityba, kurioje būtų pakankamas baltymų kiekis, pasitikrinkime kaulų tankį bei papildykime mitybą kaulams ir dantims reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais D3, K2 ir...

Slidžios kelio dangos priverčia sulėtinti tempą ir prisiminti, kaip reikia vaikščioti slidžiu paviršiumi. Prisiminkime keletą praktiškų patarimų, ką naudinga daryti, kai kelio danga slidi: ✓ Atidžiai stebėkime grindinį po kojomis. Net nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti pavojingas dėl nuolatos kintančių oro sąlygų; ✓ Dėvėkime tinkamą avalynę su tvirtai sukimbančiu protektoriumi. Norint, kad čiurnos padėtis būti stabili, ko pasekoje apsisaugotume nuo patempimų, išnirimų, avėkime batus ilgesniu aulu; ✓ Vaikščiokime lėčiau nei įprastai. Iš namų išeikime anksčiau, kad kelionės tikslą pasiektume laiku ir neskubant; ✓ Eikime mažesniais žingsniais, šiek tiek sulenkę kojas per kelius; ✓ Eikime lengvai palinkę į priekį, tai padės apsaugoti galvą paslydus; ✓ Esant suledėjusiam ir nebarstytam grindiniui, geriau čiuožkime nei eikime; ✓ Nepraraskime budrumo net įėję į patalpą, nes prie batų padų prilipęs sniegas gali sudaryti slidų sluoksnį; ✓ Saulėtą dieną dėvėkime saulės akinius. Jų pagalba geriau matysime slidžius paviršius; ✓ Neneškime sunkių nešulių rankose, geriau naudokime kuprinę. Laisvos rankos padės mums lengviau išlaikyti pusiausvyrą; ✓ Eidami slidžiu paviršiumi niekada nelaikykime rankų kišenėse, tai trukdo išlaikyti pusiausvyrą, o griūnant amortizuoti smūgį; ✓ Visada būkime pasiruošę galimam griuvimui, o svarbiausia mokėkime saugiai griūti! Apie tai skaitykime ankstesnėje naujienoje -> https://sveikikaulai.lt/kaip-taisyklingai-griuti-paslydus Būkime saugūs ir...

Žiemai įgaunant vis didesnį pagreitį, kiekviename žingsnyje mūsų gali tykoti paslydimai, traumos ar net kaulų lūžiai! Todėl skubame priminti, kaip teisingai griūti paslydus. Šios žinios mums padės sumažinti traumų riziką arba jų visai išvengti. ✓ Visų pirma - nepulkime į paniką!; ✓ Griūdami stenkimės ne įsitempti, o priešingai - kiek įmanoma labiau atsipalaiduoti, ko pasekoje raumenys bus neįtempti, o kritimo smūgis bus ženkliai švelnesnis; ✓ Vos pajutę, jog slystame ir griuvimo neišvengsime, stenkimės pritūpti, taip sumažinsime griuvimo aukštį; ✓ Krisdami stenkimės suktis šonu, kad pagrindinis smūgis būtų ne keliams, nugarai ar galvai, nes šios vietos yra itin kietos ir smūgio metu grėstų rimtos traumos; ✓ Labiausiai saugokime galvos sritį. Griūdami palenkime galvą į priekį, smakrą laikykime kuo arčiau krūtinės; ✓ Griūdami ne kovokime su griuvimu atkišdami pažeidžiamiausias kūno vietas (plaštakas), o mėginkime tarsi ridentis, taip paskirstysime smūgį po kūną. Pridedame video, kuriame vizualiai pamatysime, kaip saugiai griūti paslydus. Video rasime čia -> https://bit.ly/kaip-saugiai-griuti-paslydus 𝗦𝗩𝗔𝗥𝗕𝗨! Nors griuvimai būdingi įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau vyresniame amžiuje, sumažėjus mineraliniam kaulų tankiui, griuvimų pasekmės kur kas rimtesnės: fiziniai sužalojimai, kaulų lūžiai, ko pasekoje sumažėja savarankiškumas kasdienėje veikloje, didėja priklausomybė nuo kitų. Ypač žiemos metu, pasirūpinkime visaverte mityba, kurioje būtų pakankamas baltymų kiekis, pasitikrinkime kaulų tankį bei papildykime mitybą kaulams ir dantims reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais D3, K2 ir fosforu. Svarbu kasdien su maistu ir maisto papildais gauti apie 1200 mg kalcio bei kalcio įsisavinimui būtinų medžiagų – vitaminų D ir...

Visi žinome, kad kalcis — svarbiausias mineralas sveikiems kaulams ir dantims. Natūralu, kad apie 99% mūsų kalcio atsargų yra būtent kauluose ir dantyse. Ši mineralinė medžiaga užtikrina normalią kaulų ir dantų būklę. Bet tai dar ne viskas! Ne ką mažiau svarbus ir likęs 1% kalcio, esantis kraujyje ir minkštuosiuose audiniuose. Jei kalcio nebūtų kraujyje: ✓ Susižeidę rizikuotume nukraujuoti, nes kalcis dalyvauja kraujo krešėjimo procese; ✓ Sutriktų virškinimo procesai, nes kalcis atlieka svarbų vaidmenį virškinimo fermentų gamyboje; ✓ Negalėtume intensyviai judėti, nes kalcis padeda reguliuoti raumenų ir kraujagyslių susitraukimo dažnį, retina pulsą; ✓ Negalėtume kontroliuoti kūno, nes kalcis padeda iš smegenų ateinančius nervinius signalus perduoti į visas kūno sritis, todėl yra būtinas nervų sistemos veiklai užtikrinti. Per dieną turime gauti apie 1000-1300mg kalcio. Deja, kad ir kaip kruopščiai pasirinktume dienos racioną, dažnu atveju gautume ne daugiau kaip 60% reikiamo kalcio kiekio. Pavyzdžiui, norint gauti dienos normą, turėtume suvalgyti 1kg sezamo sėklų, 3kg varškės arba išgerti 4-5 stiklines pieno. Pritrūkus kalcio, organizmas pradeda jį skolintis iš „saugyklų” - mūsų kaulų ir dantų, ko pasekoje mus pradeda varginti įvairūs negalavimai: mažėja kaulų masė, kamuoja raumenų mėšlungis, tirpsta galūnės, atsiranda nemiga ir kt. 𝗗𝗲̇𝗺𝗲𝘀𝗶𝗼! ✓ Kad mūsų organizmas įsisavintų kalcį, kartu su juo proporcingomis dozėmis turime gauti ir kitų medžiagų: vitamino D3, vitamino K2 ir fosforo; ✓ Ypač šio mineralo įsisavinimui trukdo žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholio, kofeino, rūgščių gazuotų gėrimų vartojimas ir nesubalansuota...

NASA kosmonautams ilgą laiką prabuvusiems nesvarumo būsenoje sumažėja kaulų tankis, raumenų masė. Ko pasekoje kosmonautams didėja įvairių traumų bei kaulų lūžių tikymybė. Kad išvengti šių nemalonumų, kaip reabilitacijos priemonę po skrydžių į kosmosą, jie naudoja batutą! Batutas yra puiki intensyvių treniruočių alternatyva, stiprinanti kaulus, tausojanti nugarą, sąnarius, raiščius. Ir tai dar ne viskas! Treniruojantis ant batuto: ✓ Dirba visi kūno raumenys; ✓ Skatinamas anticeliulitinis efektas; ✓ Gerinama koordinacija ir trumpalaikė atmintis; ✓ Mankštinami gilieji kojų raumenys ir mažinama čiurnos patempimo rizika; ✓ Gerinama kraujotaka ir medžiagų apykaita; ✓ Mažinamas kaulų lūžių pavojus; ✓ Iki 15 kartų paspartinamas limfinės sistemos darbas. Ko pasekoje puiki savijauta ir pakili nuotaika yra garantuota! Taigi, batutas išties puikus pasirinkimas, norintiems sustiprinti kaulus, raumenis bei sąnarius, atsikratyti nereikalingų kilogramų ir puikiai jaustis. Lyginant su paprastu šokinėjimu ant žemės, batuto padas sugeria didžiąją dalį smūgių, todėl treniruojantis mūsų kaulai ir sąnariai yra tausojami ir stiprinami tuo pat...

Mūsų kaulų ir dantų sveikata priklauso nuo įvairių organizme vykstančių procesų. Vienas tokių - mūsų kraujo ir audinių rūgštingumo (pH) balansas. Kai ima trūkti šarminių elementų, organizmas pradeda naudoti savo atsargas, ko pasekoje keičiasi kalcio apykaita: organizmas dvigubai daugiau jo pasisavina iš kaulų ir dantų. Todėl norėdami gerai jaustis ir turėti sveikus kaulus bei dantis, turime stengtis palaikyti normalų kraujo ir audinių pH, kuris yra 7.35-7.45, šiek tiek šarminis. Kaip palaikyti normalų kraujo ir audinių pH? ➊ Svarbiausia - sveika ir subalansuota mityba. Norint palaikyti stabilų organizmo pH, rūgštinantis maistas (kava, juoda arbata, alkoholis, saldumynai, mėsa ir kt.) turėtų sudaryti apie 30% mūsų dienos raciono, o šarminantis (daržovės; vaisiai; uogos; alyvų aliejus; alyvuogės; žalumynai; laukiniai ryžiai ir kt.) apie 70%. ➋ Išgerkime pakankamą kiekį vandens. Kiek turėtume jo išgerti, galime paskaičiuoti pasinaudoję skaičiuokle adresu: https://judeksveikas.lt/kiek-vandens-isgerti ➌ Mankštinkimės ir būkime aktyvūs, nes mums prakaituojant iš organizmo pasišalina rūgščių perteklius. Neužmirškime ir tempimo pratimų, jų pagalba pašalinsime rūgštis iš raumenų ir sąnarių. Kada organizmo pH yra rūgštus, o kada šarminis? Neutralus pH yra 7 – maždaug tokio rūgštingumo būna paprastas tyras vanduo. Jeigu pH yra mažesnis nei 7, laikoma, jog organizmas yra rūgštus, jeigu didesnis – jis yra...

Važinėjimas riedučiais yra puikus užsiėmimas, apjungiantis mankštą su pramogomis! Šio užsiėmimo metu kelių sąnariai nėra apkraunami kaip bėgimo metu, atvirkščiai – sąnariai yra treniruojami, gerinama jų judesių amplitudė, sausgyslių elastingumas, raiščių tvirtumas. Važiavimo riedučiais metu mes: ✓ Intensyviai treniruojame kojų raumenis. Važiuodami riedučiais, sulenkiame kelius, ko pasekoje apkrauname šlaunų keturgalvius raumenis, nuo kurių būklės priklauso kelių sąnarių sveikata. Į šonus dedamų kojų judesiai stiprina vidines šlaunų puses. Išlaikydami pusiausvyrą į darbą pajungiame likusias raumenų grupes, o patys riedučiai pasitarnauja kaip svarmenys; ✓ Deginame kalorijas. Jeigu per ~5 min. nuriedėsime kilometrą, per valandą sudeginsime ~400kcal. Norėdami padailinti pilvuką, įveikime pakeliui kuo daugiau kalnelių, nes važiavimas į kalnelius yra puiki treniruotė, padedanti atsikratyti susikaupusių riebalų pilvo srityje; ✓ Stipriname širdį. Važinėjimas riedučiais širdį treniruoja taip, lyg atliktume aktyvios aerobikos treniruotę, kurios metu yra gerinamas širdies raumens aprūpinimas krauju bei mažinamas blogojo cholesterolio kiekis organizme; ✓ „Išvalome” galvą. Važinėjimas riedučiais gerina nervų sistemos darbą, mažina stresą, teigiamai veikia nuotaiką; ✓ Stipriname kaulus. Važiavimo riedučiais metu didėja kaulų tankis, jie tampa tvirtesni, ko pasekoje mažiname riziką kaulų lūžiams ar kitoms traumoms; Dėmesio! Važiuojant riedučiais padidėja tikimybė parkristi ir susižeisti, todėl: ✓ Visada dėvėkime kelių, alkūnių, riešų apsaugas bei šalmą; ✓ Jei vis dėlto parkritome, stenkimės lengvai prašliuožti, taip sumažinsime smūgį, tenkantį kaulams ir sąnariams; ✓ Norint turėti tvirtus kaulus ir parkritus išvengti rimtų pasėkmių, labai svarbu subalansuota įvairi mityba, kurioje būtų gausu kalcio, vitaminų K2, D3 ir fosforo! Suprantama, kad ne visuomet mums pasiseka maitintis sveikai ir užtikrinti organizmui būtinų medžiagų tam tikrą kiekį. Tokiais atvejais į pagalbą galime pasitelkti maisto papildus, kurie papildo mūsų mitybą būtinomis...

Apie 30-uosius metus pasiekiama maksimali kaulų masė ir vėliau ji pradeda mažėti. Todėl kaulų ir dantų sveikata labai priklauso nuo to, kiek kalcio ir kitų elementų organizme bus sukaupta iki 30-ies! Taip pat kaulų masė stipriai gali sumažėti ir paauglystėje, spartaus augimo metu, kai staiga stipriai paaugus vaikui organizmas nespėja gauti pakankamai 𝗸𝗮𝗹𝗰𝗶𝗼, vitaminų 𝗗𝟯, 𝗞𝟮 ir 𝗳𝗼𝘀𝗳𝗼𝗿𝗼, jų koncentracija kauluose sumažėja, ko pasekoje gali pradėti gesti dantys, susilpnėti kaulai. Kad kaulai ir dantys būtų sveiki, svarbu su maistu ar maisto papildais gauti pakankamai 𝗸𝗮𝗹𝗰𝗶𝗼 bei jo įsisavinimui svarbių elementų – vitaminų 𝗞𝟮, 𝗗𝟯 ir...

Griuvimas vyresniame amžiuje yra viena dažniausių sveikatos sutrikdymo priežasčių! Neretai griuvimas, jei nesukelia fizinių sužalojimų, tai sukelia psichologinių problemų, viena iš jų - griuvimo baimė. Dėl baimės pargriūti mažėja fizinis aktyvumas, savarankiškumas, prastėja gyvenimo kokybė. Jaučiamės, kad patenkame į padidintos griuvimo rizikos grupę?! Atlikime testą, kuris padės įsivertinti griuvimo tikimybę. Šį testą ypač rekomenduojama atlikti žiemą, kai tenka dažniau eiti slidžiu ar sudėtingesniu paviršiumi. Testą atlikime namuose: ➊ Išmatuokime 3-jų metrų atstumą; ➋ Įsitikinkime, kad nėra jokių kliūčių, kurios trukdytų nueiti išmatuotą atstumą; ➌ Įsivertinkime laiką, per kurį įveikėme šį atstumą eidami atbulomis ir kuo mažiau atsigręždami atgal. Rezultatai:  Jei atlikdami testą užtrukome iki 3-jų sekundžių, tuomet tikimybė pargriūti slidžiame kelyje yra menka.  Jei 3-jų metrų atstumą atbulomis įveikėme ilgiau nei per 4,5 sekundės, tikimybė pargriūti yra labai didelė. Norėdami išvengti rimtesnių traumų: ✓ Esant galimybei naudokime stabilumą užtikrinančias priemones; ✓ Daugiau judėkime. Judėjimas ir mankšta sustiprins mūsų kaulus ir raumenis, pagerins laikyseną ir pusiausvyrą, o tai sumažins griūvimo riziką arba pasėkmes pargriuvus; ✓ Nepamirškime pilnavertės mitybos, kurioje turi būti gausu kalcio, vitaminų D3 ir K2, kurie būtini sveikiems...

Gyvenime nutinka įvairių situacijų. Rutininiai veiksmai ir kasdienybė taip pat gali būti pavojinga! Tikriausiai visi esame girdėję apie nutikimus, kuomet žmogus susilaužo kaulus vos stuktelėjęs koją į staliuko kampą, paslydęs nuo laiptų ar užkliuvęs už ne vietoje padėto daikto. Mintyse sau pasakėte, kad šių įvykių kaltininkas yra amžius? Taip mano dauguma, tačiau ne ką mažesnę įtaką kaulų tvirtumui turi genetika ir gyvenimo būdas. Savo genų pakeisti negalime, bet tikrai galime pakeisti nusistovėjusius įpročius bei gyvenimo būdą ir ateityje išvengti panašių situacijų! Norint sumažinti kaulų tankio mažėjimo riziką ir pasėkmes, svarbu: ✓ 𝗧𝘂𝗿𝗲̇𝗸𝗶𝗺𝗲 𝗿𝗲𝗴𝘂𝗹𝗶𝗮𝗿𝘂̨ 𝗳𝗶𝘇𝗶𝗻𝗶̨ 𝗸𝗿𝘂̄𝘃𝗶̨. Mažinti kritimų rizikai bei stabdyti kaulų retėjimui labiausiai tinkami fiziniai pratimai, kurie stiprina raumenis, lavina laikyseną ir pusiausvyrą. ✓ 𝗦𝘃𝗲𝗶𝗸𝗮 𝗶𝗿 𝘀𝘂𝗯𝗮𝗹𝗮𝗻𝘀𝘂𝗼𝘁𝗮 𝗺𝗶𝘁𝘆𝗯𝗮. Labai svarbu į dienos racioną įtraukti kuo įvairesnį maistą. Kad kaulai būtų stiprūs, pakankamai vartokime kalcio ir vitaminų D bei K2 turinčių produktų. ✓ 𝗦𝘁𝗲𝗻𝗸𝗶𝗺𝗲̇𝘀 𝗶𝘀̌𝘃𝗲𝗻𝗴𝘁𝗶 𝘁𝗿𝗮𝘂𝗺𝘂̨. Avėkime patogią avalynę su neslidžiu padu (ypač žiemos metu), pasirūpinkime, kad namų aplinka būtų saugi: dažnai naudojamus daiktus laikykime lengvai prieinamoje vietoje, įsirenkime tinkamą apšvietimą, pasistenkime, kad ant grindų neliktų jokių kliūčių, tokių kaip atsilapoję kilimai ar nepritvirtinti laidai. ✓ 𝗔𝗽𝗿𝘂̄𝗽𝗶𝗻𝗸𝗶𝗺𝗲 𝗼𝗿𝗴𝗮𝗻𝗶𝘇𝗺𝗮̨ 𝗽𝗮𝗸𝗮𝗻𝗸𝗮𝗺𝘂 𝗸𝗶𝗲𝗸𝗶𝘂 𝗸𝗮𝗹𝗰𝗶𝗼, 𝘃𝗶𝘁𝗮𝗺𝗶𝗻𝗮𝗶𝘀 𝗗 𝗶𝗿 𝗞𝟮. Vitaminai D ir K2 pasirūpins, kad kalcis patektų į kaulus bei užtikrins raumenų jėgą, kuri padės griuvimo...

Rūpinantis kaulų ir dantų sveikata labai svarbi sveika ir subalansuota mityba! Valgykime kuo daugiau maisto produktų, kuriuose yra gausu kalcio, vitaminų D ir K2. ✓ Kalcio turintys produktai: Pienas, varškė, sūris, varškės sūriai, grietinė, migdolai, brokoliai, pupelės, ropės, kopūstai, lašiša, morkos, kiaušiniai, džiovintos figos. ✓ Vitamino D daugiausia aptinkama: Lašišoje, skumbrėje, tune, žuvų taukuose, jautienos ir menkių kepenyse, kiaušinio trynyje, grūdų košėse, piene, jogurte. ✓ Vitamino K turintys produktai: Žąsų ir viščiukų kepenėlės, kietas bei minkštas sūris, kiaušinio trynys, rauginti...

Turite klausimų?