Kauluose, kaip ir visame organizme, nuolat vyksta seno audinio ardymas, naujo audinio gamyba:  vienos kaulų ląstelės - osteoklastai, ardo seną ir pažeistą kaulo audinį, kitos kaulų ląstelės - osteoblastai gamina, formuoja naują kaulinį audinį, išskirdami osteokalciną, gebantį prisijungti kalcį, kuris svarbus normaliam vaikų kaulų, dantų vystymuisi bei suaugusiųjų žmonių kaulų, dantų būklei palaikyti! Maždaug iki trisdešimties metų yra aktyvesnis gamybos procesas, organizmas kaupia kalcį, kurį senstant panaudos. Apie trisdešimtuosius metus pasiekiama maksimali kaulų masė ir vėliau kaulų masė pradeda mažėti. Ypač mažėja moterims artėjant menopauzei ir menopauzės metu. Taip pat kaulų masė gali pradėti mažėti, jei:  žmogaus mityba nevisavertė, trūksta 𝗸𝗮𝗹𝗰𝗶𝗼, vitaminų 𝗞𝟮, 𝗗𝟯.  paauglystėje, spartaus augimo metu, kai staiga stipriai paaugus vaikui organizmas nespėja gauti pakankamai 𝗸𝗮𝗹𝗰𝗶𝗼, vitaminų 𝗗𝟯, 𝗞𝟮, ir jų koncentracija kauluose sumažėja. Kad kaulai ir dantys būtų sveiki, svarbu su maistu ar maisto papildais gauti pakankamai 𝗸𝗮𝗹𝗰𝗶𝗼 bei jo įsisavinimui svarbių elementų – vitaminų 𝗞𝟮 bei...

27 June, 2022

Dažnai tėvai, galvodami apie vaikų sveikatą, pamiršta apie jų kaulus ir dantis. Tačiau iš tikrųjų labai svarbu rūpintis, kad vaikų kaulai būtų tvirti, o dantys sveiki. Juk nuo jų būklės, vaikų kasdienės mitybos ir fizinio aktyvumo priklauso, kokia bus sveikata jiems gerokai ūgtelėjus. Augančių vaikų kaulai ir dantys Kaulai yra rėmas, prie kurio pritvirtinti raumenys ir sąnariai. Tai gyvas audinys, kuris nuolat keičiasi – ilgainiui senas kaulinis audinys pakeičiamas nauju. Vaikams augant, kaulai auga intensyviausiai, tampa vis didesni ir tankesni. Kaulai galutinai susiformuoja apie 20-uosius gyvenimo metus. Suaugusiųjų kaulai irgi atsinaujina visą gyvenimą, bet kur kas lėčiau, negu organizmui augant. Ilgainiui kaulai silpnėja. Vaikai, kurių kaulai stiprūs, turi didesnę tikimybę, kad ir vėliau ilgiau išliks stiprūs bei tvirti. Todėl tėvams reikėtų pasirūpinti, kad vaikai gautų trijų pagrindinių komponentų: kalcio, vitamino D3 ir vitamino K2, svarbių sveikiems ir stipriems kaulams, bei tuo, jog mažieji būtų fiziškai aktyvūs. Kalcio reikia ir vaikų dantims, nes jis kartu su fosforu ir vitaminu D yra pagrindinis dantų bei kaulų komponentas. Kodėl svarbu gauti užtektinai kalcio? Laikytis sveikos mitybos principų svarbu ne tik dėl to, kad vaikas būtų energingas ir augtų, bet ir tam, kad jo kaulai bei dantys būtų sveiki. Geriausia, jei tėvai patys sveikai maitinasi ir savo pavyzdžiu moko vaikus. Svarbiausi veiksniai, užtikrinantys stiprius kaulus visą gyvenimą, yra subalansuota mityba ir tinkamas fizinis aktyvumas. Norint, kad vaikų kaulai būtų tvirti, reikėtų dažniau duoti maisto produktų, kuriuose yra kalcio ir jo įsisavinimą gerinančio vitamino D. Deja, dauguma šiuolaikinių vaikų negauna tiek kalcio su maistu, kiek reikia optimaliai jų kaulų masei. JAV nacionalinė mokslų akademija rekomenduoja kūdikiams iki 6 mėn. kasdien duoti po 200 mg, nuo 6 mėn. iki 1 m. – 260 mg, 1–3 m. – 700 mg, 4–8 m. – 1000 mg, 9–19 m. – 1300 mg kalcio. Mityba sveikiems ir stipriems kaulams Kalcio yra daugelyje maisto produktų, bet populiariausias jo šaltinis – pienas bei jo produktai. Išgėrus stiklinę (240 ml) pieno gaunama 300 mg kalcio. Tai maždaug trečdalis rekomenduojamos paros kalcio normos mažiems vaikams ir ketvirtadalis paros normos paaugliams. Ne visi vaikai gali valgyti pieno produktus. Vieni netoleruoja laktozės, kiti tiesiog nemėgsta pieno. Reikėtų nepamiršti, kad yra ir kitokių kalcio šaltinių. Šio kaulams svarbaus mikroelemento gausūs ne tik pieno produktai, bet ir tamsiai žalios lapinės daržovės, migdolai, sezamų sėklos, baltosios, raudonosios pupelės, avinžirniai, apelsinai, figos, džiovintos slyvos, sojų pupelės ir tofu. Šiuo metu daug maisto produktų yra papildyti kalciu (įvairūs pusryčių dribsniai, duonos gaminiai, sultys). Todėl, prieš perkant produktus, verta paskaityti sudėtį ir rinktis tuos gaminius, kurie papildyti vitaminais. Vitaminai, padedantys įsisavinti kalcį Vitaminas D (ypač D3) padeda geriau įsisavinti kalcį. Jeigu jo negaunama, kalcis negali patekti ten, kur jo labiausiai reikia. Tačiau su maistu vaikai vitamino D gauna nepakankamai. Todėl sveikatos specialistai dažnai rekomenduoja vartoti maisto papildų. Dauguma tėvelių skundžiasi, kad ne visi vaikai mėgsta vartoti vitamino D ir kalcio maisto papildus, nes juos sunku praryti, todėl kapsules galima ardyti ir įmaišyti į maistą, papildant jį kaulams ir dantims naudingomis medžiagomis, o vaikas nė nepastebės, kad kažkas įdėta. Kūdikiams, maitinamiems tik motions pienu, taip pat gali trūkti vitamino D. Jo papildų gali neprireikti tik tiems kūdikiams, kurie kasdien papildomai primaitinami specialiais mišinėliais su šiuo mikroelementu. Vitamino D yra riebiose žuvyse (lašišose, skumbrėse, sardinėse, tunuose). Vitaminas K2 taip pat padeda geriau įsisavinti kalcį kaulams ir dantims. Kai organizmui pradeda trūkti vitamino K2, sumažėja kalcio kiekis kauliniame audinyje, o kalcio sankaupos gali nusėsti ant kraujagyslių sienelių. Vien su maistu užtektinai gauti vitamino K2 labai sunku. Vitamino K2 randama ančių kepenėlėse, riebiame fermentiniame sūryje, kiaušinių tryniuose. Kas didina kaulų lūžio riziką? Judėjimas ir sportas stiprina ne tik raumenis, bet ir kaulus. Kuo vaikas fiziškai aktyvesnis, tuo stipresni jo kaulai. Vaikams tinka beveik bet kokia fizinė veikla, bet labiausiai vaikščiojimas, bėgimas, žygiavimas, šokiai, tenisas, krepšinis, gimnastika, futbolas. Ištvermės reikalaujantis sportas, pvz., svorių kilnojimas, irgi gali stiprinti kaulus. Plaukiojimas ir dviračio mynimas gerina bendrą sveikatą, bet tiesioginės įtakos kaulų tankiui neturi. Tačiau reikėtų prisiminti, kad pasikeitęs gyvenimo būdas (mažesnis fizinis aktyvumas), pakitusi mityba (ypač kalcio ir vitamino D trūkumas) arba ekstremalesnės veiklos (pastaruosius keletą dešimtmečių išpopuliarėję riedučiai, riedlentės, dviračiai, kai važiuojama su kliūtimis, darant staigius posūkius ir apsisukimus ore, elektriniai paspirtukai, batutai ir pan.) didina kaulų lūžių tikimybę. Todėl svarbu rūpintis vaikų kaulais, užtikrinant, kad jie gautų užtektinai reikalingų medžiagų. Specialistės komentaras Gydytoja odontologė Aušra Seibutienė Vaikų dantys pirmiausia genda dėl netinkamos burnos higienos priežiūros, prastos mitybos, įtakos gali turėti ir vartojami medikamentai. Kalcis labai svarbus vaikų dantims, nes tai pagrindinė statybinė medžiaga dantims augti ir formuotis. Dėl kalcio trūkumo visada atsiranda ėduonis, todėl labai svarbu vartoti kalcį, ypač augantiems vaikams. Kalcio atsargas galima papildyti papildais ir kokybišku maistu, subalsuota mityba. Visada tėveliams rekomenduoju atsakingai rinktis papildus ir prižiūrėti vaiko mitybą bei nepamiršti labai svarbaus vitamino D. Specialistės komentaras Lektorė, sveikos gyvensenosir mitybos specialistė doc.dr. Sandrija Čapkauskienė Kaip sustiprinti augančius, tįstančius vaikų kaulus? Vaikystėje, paauglystėje ir ankstyvame suaugusiųj amžiuje, kai kaulai dar auga, būtina palaikyti juos stiprius. Nes šiuo laikotarpiu stipri kaulinė sistema lėtina kaulinio audinio praradimą senatvėje. Gera žinia ta, kad vaikams stiprinti kaulus padeda tinkamas maitinimasis ir fiziniai pratimai. Stiprūs kaulai – labai svarbus geros sveikatos ir savijautos rodiklis. Senstant kaulai džiūsta, traukiasi, silpnėja, galima potenciali osteoporozės (kaulinio audinio išretėjimo) rizika. Tačiau tinkamas kaulų stiprinimas vaikystėje labai svarbus jų sveikatai vėlesniame amžiuje. Aktyvus gyvenimo būdas, tinkami maisto produktai ir gėrimai padeda vaikams stiprinti kaulus. Itin svarbu, kad mažųjų mityboje pagal amžių netrūktų vaisių ir daržovių (mažiausiai 5 porcijos per dieną), sudėtinių angliavandenių (duona, bulvės, makaronai, kruopos), pieno produktų, augalinių ir gyvūninių baltymų (ekologiškai auginta mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, riešutai, sėklos), užtektinai vandens ar nesaldintos arbatos. Kalcis ypač svarbus stipriems kaulams ir dantims formuotis. Šio gyvybiškai svarbaus mikroelemento mūsų organizme yra apie 1 kg. Didelę dalį jo įsisaviname tinkamai maitindamiesi. Kalcio yra sėklose, sūryje, jogurte, sardinėse, lašišose, ankštiniuose augaluose, ypač lęšiuose, tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, migdoluose, burnočiuose, jaunose sojų pupelėse. Kita itin svarbi biologiškai aktyvi medžiaga, būtina stipriems kaulams – vitaminas D. Jis padeda įsisavinti kalcį iš žarnyno. Jei vitamino D koncentracija maža, kalcio įsisavinimas labai susilpnėja. Vadinasi, organizmas negauna ne tik vitamino D, tačiau ir kalcio, o tai labai kenkia kaulų sveikatai. Geriausias vitamino D šaltinis – saulė, tačiau vaikus reikia saugoti nuo aktyvių jos spindulių. Maisto produktai, kurių valgydami galime gauti vitamino D: pieno produktai, kiaušinio tryniai, žuvys (sardinės, upėtakiai, otai), taip pat krevetės. Vaikai privalo gauti užtektinai vitamino D su maistu, tačiau jie turi būti aktyvū ir kuo daugiau laiko leisti lauke, ypač šiltuoju, saulėtuoju periodu. Kokie fiziniai pratimai padeda stiprėti vaikų kaulams? Tai komandiniai žaidimai, šuoliai (50 šuoliukų kasdien ar 5 min. panašių judesių, pvz., šokinėjimas per virvutę), lengvas bėgimas, tenisas ar badmintonas, įvairūs šokiai. Ar tiesa, kad šiais laikais dažnesni kaulų lūžiai dėl kalcio, vitamino K2 ir D3 trūkumo bei per menko vaikų fizinio aktyvumo? Taip, tiesa. Per gausus apdoroto, konservuoto, greitojo maisto, kuriame gausu cukraus, baltų miltų, gyvūninių baltymų, vartojimas, vitamino D trūkumas, fizinis pasyvumas silpnina vaikų kaulus ir didina lūžių riziką. „Prie kavos“, 2019m. Nr....

18 January, 2022

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column][vc_column_text]Kalcis – mineralas, apie kurį žinome kiekvienas iš mūsų. Galbūt ne visi girdėjome, kad kalcis sudaro beveik du procentus žmogaus kūno masės: beveik 99 procentai viso organizme esančio kalcio yra sukaupta kauliniame audinyje, 1 procentas šio mineralo pasiskirstęs minkštuosiose audiniuose bei tarpląsteliniame skystyje. Kauliniame audinyje esantis kalcis yra atsakingas už jo formavimąsi, augimą ir stiprumą. Minkštuosiuose audiniuose sukauptas kalcis padeda palaikyti normalią medžiagų apykaitą ląstelėse, nervinio impulso perdavimą, raumenų darbą, širdies kraujagyslių sistemos veiklą, kraujo krešėjimo procesus. Savaime suprantama, jog kalcis yra vienas svarbiausių žmogaus organizmo mineralų, o kadangi jo atsargos nuolat eikvojamos, jas reikia kasdien papildyti: priklausomai nuo žmogaus amžiaus, kalcio reiktų suvartoti nuo 800 iki 1300 mg per dieną. Tačiau kalbant apie kalcį, nerekomenduojama vadovautis taisykle ,,sviestu košės nepagadinsi“, kitaip tariant, įsitikinimas, kad kuo daugiau kalcio suvartosime, tuo geriau aprūpinsime organizmą reikalingu mineralu, yra klaidingas. Mat įvairūs moksliniai tyrimai patvirtino, kad kalcio perteklius žmogaus organizme gali būti netgi žalingas sveikatai: dėl kalcio pertekliaus organizme gali suaktyvėti inkstų akmenligės, kraujagyslių aterosklerozės vystymąsis, sumažėti kitų žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų pasisavinimas. Todėl šiuo metu daug dėmesio skiriama užtikrinti, kad žmogaus organizmas gautų ir pasisavintų optimalų kalcio kiekį. Tai, ko nežinojote apie vitaminą K2 Šiuo metu jau ne naujiena, kad kalcio apykaitai žmogaus organizme labai svarbus vitaminas D3. Tai biologiškai aktyvi vitamino D forma, atsakinga už kalcio pasisavinimą virškinamojoje sistemoje, jo patekimą į kaulinį audinį, kaulų mineralizaciją ir perteklinio kalcio  kiekio išskyrimą su šlapimu. Palyginti neseniai nustatyta dar vieno vitamino įtaka kalcio pasisavinimui žmogaus organizme, tai yra vitamino K. Anksčiau išsamiai tyrinėta vitamino K reikšmė kraujo krešėjimo sistemai, dabar vienareikšmiškai įvertinama jo svarba reguliuojant kalcio kiekį kauliniame audinyje bei žmogaus organizmo arterijose. Skiriamos dvi pagrindinės šio vitamino grupės: K1 – filochinonai ir K2 – menochinonai. Vitaminas K1 arba filochinonas gaminamas lapiniuose augaluose, jo per virškinamąjį traktą pasisavinama tik apie 10 procentų. Vitaminas K2 – gerosios žarnyno mikrofloros produkuojamas storajame žarnyne ir su kasdieniu maistu gaunamas vitaminas. Manoma, kad jei virškinamosios sistemos neveiktų nepalankūs faktoriai, pavyzdžiui, pakitę mitybos  įpročiai ar vartojami vaistai, jo žmogaus organizme pasigamintų pakankamai. Labiausiai ištyrinėtos dvi vitamino K2 formos: menachinonas-4 ir menachinonas-7. Tyrimų metu nustatytas geresnis menachinono-7 biologinis praeinanumas ir didesnė reikšmė kalcio pasisavinimui. Kuo svarbus vitaminas K2? Svarbiausias struktūrinis-funkcinis kaulinio audinio komponentas yra osteoblastai, kurie produkuoja specifinį baltymą osteokalciną. Šis baltymas sujungia ir sulaiko kalcį kauliniame audinyje. Organizmui stokojant vitamino K2, sutrinka osteokalcino sintezė ir  sumažėja kalcio kiekis kauliniame audinyje. Kadangi mažiau kalcio patenka į kaulinį audinį, labai padidėja organizmo skysčiuose cirkuliuojančio kalcio kiekis, susidaro palankios sąlygoms kalcio sankaupoms kauptis ant kraujagyslių sienelių. Beje, kraujagyslių sienelėse taip pat rasti specifiniai baltymai, apsaugantys sieneles nuo kalcio kaupimosi, tačiau jie veikia tik aktyvuoti vitamino K. Todėl labai svarbu, kad žmogaus organizmas kasdien gautų ne tik pakankamą  kalcio, bet ir vitamino K2 kiekį. Manoma, kad suaugusio žmogaus organizmas turėtų gauti apie 70 mikrogramų šio vitamino. Beje, kasdienės mitybos produktuose vitamino K2 kiekis yra labai nedidelis: didesni vitamino K2 kiekiai randami ančių kepenėlėse, riebiame fermentiniame sūryje, kiaušinio trynyje, žodžiu, tuose maisto produktuose, kurių gausa ant kasdienio stalo nerekomenduojama. Jau minėjome, kad žarnyno bakterijos vitamino K2 galėtų pagaminti pakankamai, jei virškinamoji sistema veiktų nepriekaištingai, kuo, deja, dabar galėtų pasigirti retas iš mūsų. Taigi įvertindami kas buvo paminėta, galime teikti, kad kaulinio audinio tvirtumui svarbus ne tik optimalus kalcio kiekis, bet ir vitaminas K2 – šio vitamino dėka kalcis nunešamas tiesiai į kaulą ir neleidžia jam kauptis kraujagyslėse. Studijuojant vitamino K2 įtaką kauliniam audiniui buvo nustatyta, jog esant pakankamam vitamino K2 kiekiui žmogaus organizme pastebimai padidėja kaulų mineralų tankis, todėl jis labai svarbus osteoporozės profilaktikai ir jos gydymui. Taip pat būtina paminėti, kad vitaminas K2 padeda apsaugoti širdies kraujagyslių sistemą nuo aterosklerozės. Tad rinkamiesi maisto papildą su kalciu, būtinai įvertinkite ar jame yra vitamino D3 ir K2, kurie labai reikšmingi kalcio pasisavinimui organizme bei dalyvauja kituose svarbiuose organizmo...

18 January, 2022

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text]Liga, apie kurią kalbėsime šiame straipsnyje, yra žinoma daugeliui žmonių, apie ją  daug kartų kalbėta ir rašyta. Su šia liga savo aplinkoje yra susidūręs dažnas iš mūsų: medicininė statistika skelbia, jog kas trečia vyresnė nei penkiasdešimties metų amžiaus moteris ir kas penktas penkiasdešimtmetį perkopęs vyras patiria dėl jos ištinkančius kaulų lūžius. Dar liūdniau, kad dalis kaulų lūžius patyrusių pacientų lieka neįgalūs ar net miršta. Turbūt jau supratote, kad kalbame apie osteoporozę, nuo kurios neapsaugotas nė vienas žmogus. Osteoporozė – sisteminė kaulų liga, dėl kurios mažėja kaulų masė, jų tankis, padidėja  trapumas bei išauga kaulų lūžių tikimybė patyrus net menką traumą. Jei sunkiai suprantama kaip tai gali nutikti, reikėtų prisiminti, jog kaulinis audinys – nuolat atsinaujinantis gyva struktūra, kitaip tariant, kauluose nuolat vyksta kaulinio audinio remodeliavimosi prosesas, tai yra jo irimas ir osteogenezė, kurios metu susidaro ir stiprėja kaulinis audinys. Kuomet dėl tam tikrų priežasčių kaulinio audinio irimas vyksta sparčiau ir aktyviau nei jo susidarymas, tuomet pradeda vystytis osteoporozė. Blogiausia, jog ši grėsminga liga nepasireiškia jokiais požymiais. Todėl ji diagnozuojama atsitiktinai arba tuomet, kai įvyksta blogiausia – lūžus kaulams. Priežasčių, dėl kurių kaulinio audinio irimas ima viršų prieš jo susidarymą yra ne viena. Tai –  paveldėjimas, moteriška lytis, žmogaus amžius, nuolatinė kalcio stoka organizme, tam tikrų vaistų vartojimas, lėtinės ligos, netinkama mityba, nejudri gyvensena, intensyvus alkoholio vartojimas, rūkymas, per didelė arba per maža kūno masė ir daugelis kitų, apie kurias šiuolaikinis mokslas dar nė nežino. Reikia pasakyti, kad kaulinio audinio formavimasis bei kaulų mineralinio tankio kaupiamasis vyksta jauname amžiuje, apie 27-32 metus procesas stabilizuojasi, o nepakitęs kaulinio audinio tankis galėtų išlikti iki menopauzės moterims ir iki 70 metų amžiaus vyrams, jei ne anksčiau minėti nepalankūs veiksniai. Akivaizdžiai matome, jog dalies osteoporozės vystymąsi skatinačių veiksnių neįmanoma pakeisti, tačiau kai kurias osteoporozės vystymąsi skatinančias priežastis galima sušvelninti pakeitus gyvenimo būdą, pakoregavus mitybą, reguliariai vartojant maisto papildus. Kalcis – statybinė kaulų medžiaga Tikėtina, kad daugelio žmonių sąmonėje būtent kalcis siejasi su kaulų ir dantų tvirtumu – juk nuo ankstyvos vaikystė girdime, jog reikia gerti daug pieno, kad greičiau augtume, o kaulai ir dantys būtų stiprūs ir sveiki. Žinoma, tai yra nenuginčijama tiesa, nes kaulų tvirtumas ir atsparumas priklauso nuo juose esančių kalcio druskų kiekio. Žmogaus skeleto kauluose yra sukaupta beveik 99 procentų viso organizme esančio kalcio. Tačiau kauliniame audinyje vyksta nuolatinė kalcio apykaita ir jo atsargas reikia kasdien papildyti. Įprastai reikiamą kalcio kiekį žmogaus organizmas turėtų gauti su maistu arba kalcio turinčiais maisto papildais. Deja, neretai nustatoma atvejų, kuomet žmonių, kurių mityboje gausu kalcio (pavyzdžiui, vartojant maisto papildus su kalciu), kauliniame audinyje šio mineralo nepakanka. Taip nutinka, jei sutrinka natūralus kalcio pasisavinimas žmogaus organizme ir, be abejojimo, tuomet, kai stokojama dviejų geram kalcio pasiavinimui reikalingų vitaminų: vitamino D3 ir vitamino K2, kurių svarbą aptarsime išsamiau. Reikėtų paminėti, kad rekomenduojama kalcio dienos norma – 1000 mg, maksimali – dienos norma – 2500 mg. Dėl tokių plačių ribų kalcio perdozavimo pavojus menkas. Tačiau kaip ir minėjome, didinant tik suvartojamo kalcio kiekį norimo rezultato, neabejotinai, nepavyks pasiekti. Priešingai – dėl didelio kalcio kiekio gali sutrikti virškinimas, užkietėti viduriai, kalcis ims trukdyti kitų svarbių mineralų – magnio ir cinko – pasisavinimui, ir, galiausiai, kadangi šalinamas per inkstus, gali paskatinti kalcio akmenų susidarymą. Vitaminai, padedantys kalciui patekti į kaulus Vitaminas D3 labai svarbus kalcio pasisavinimo procesams žmogaus organizme: jis reguliuoja kalcio įsiurbimą žarnyne ir padeda jam kauptis kauluose ir dantyse. Žinomos kelios vitamino D formos – vitaminas D3 (cholikalciferolis), vienas iš kelių žinomų vitaminų, kurį žmogaus organizmas geba sintetinti pats: jis gaminasi odoje saulės spindulių poveikyje iš provitamino 7-dehidrocholesterino. Taigi labai svarbu, kad kartu su kalciu žmogaus organizmas gautų pakankamą kiekį vitamino D3. Tačiau daugelis  žmonių, ypač vyresnio amžiaus, stokoja šio svarbaus vitamino. Ne tik lietuviams, bet ir visiems šiaurinių platumų gyventojams nepakanka vitamino D: mūsuose per mažai saulėtų dienų, kuomet šis vitaminas galėtų natūraliai pasigaminti organizme natūraliai, antra – valgome per mažai maisto produktų, kuriuose gausu šio vitamino. Tik mažylių mamos neragintos girdo vaikučius vitamino D lašeliais, norėdamos išvengti kitos dėl vitamino D stokos atsirandančios ligos – rachito. Kitas kalcio patekimui į kaulinį audinį svarbus elementas yra vitaminas K2. Skiriamos dvi pagrindinės šio vitamino grupės, tai yra K1 – filochinonai, sintetinami augaluose, ypač žalios spalvos, ir K2 – menochinonai, kuriuos sintetina  žmogaus organizmo žarnyno bakterijos. Labiausiai ištyrinėtos dvi vitamino K2 formos: menachinonas-4 ir menachinonas-7. Tyrimų metu nustatytas būtent menachinono-7 geresnis biologinis praeinanumas ir ženklesnis vitamino K kiekio didinimas. Nuo seno žinoma vitamino K reikšmė kraujo krešėjimo procesui ir tik pastaraisiais dešimtmečiais pradėta tyrinėti jo kaip svarbaus aktyvatoriaus dalyvavimas kaulo formavimosi procese. Vitaminas K2 – svarbus formuojantis kauliniam audiniui, jis būtinas, kad kalcis galėtų patekti į kaulinį audinį ir čia likti. Studijuojant vitamino K2 įtaką kauliniam audiniui buvo nustatyta, jog esant pakankamam vitamino K2 kiekiui žmogaus organizme pastebimai padidėja kaulų mineralų tankis, todėl jis labai svarbus osteoporozės profilaktikai ir jos gydymui. Būtina paminėti ir tai, kad vitaminas K2 padeda apsaugoti širdies kraujagyslių sistemą nuo aterosklerozės. Maisto papildai? Jau aptarėme kaip galime savo organizmą aprūpinti reikiamu kalcio kiekiu ir  sumažinti osteoporozės vystymosi tikimybę. Taip pat išsisaiškinome, koks svarbus vitaminas D3 ir vitaminas K2 siekiant užkirsti kelią kaulų retėjimui ir jų lūžiams. Taigi belieka išsiaiškinti, kokiomis priemonėmis galime savo organizmą aprūpinti reikiamu šių biologiškai aktyvių junginių kiekiu. Kasdien su maistu gaunamo kalcio kiekį galima padidinti keičiant įprastą racioną, tačiau saulės šviesoje gaminamo vitamino D3 ar žmogaus organizmo gerosios mikrofloros produkuojamo vitamino K2 kiekio taip paprastai nepakeisime. Čia mums galėtų padėti specialūs maisto papildai su kalciu. Tačiau prie įsigyjant kaulų stiprinimui skirtų maisto papildų pakuotę reiktų įsitikinti ar jų sudėtyje yra vitamino D3 bei vitamino K2.       Vietoj pabaigos: ar galima pastebėti, kad kaulams trūksta kalcio? Jau minėjome, kad ilgalaikis kalcio trūkumas ir dėl jo besivystanti osteoporozė nesukelia jokių negalavimų. Tačiau yra keletas požymių, kurie leidžia įtarti apie kaulų gelmėse rusenančią grėsmę, kuri vieną dieną prasiverš sukeldama skaudžius padarinius sveikatai. Tai – raumenų mėšlungis, pakitusi kūno laikysena, sumažėjęs ūgis, dantų kariesas, nepaiškinamos kilmės stuburo, dubens kaulų, raktikaulių, riešikaulių skausmai, paūmėjantys dėl fizinio krūvio ar nepatogios kūno padėties. Todėl pastebėjus minėtus požymius, patartina ilgai negaišti ir pasikonsultuoti su gydytoju – juk kuo anksčiau bus diagnozuota ši klastinga liga, tuo didesnė tikimybė ją pažaboti ir išvengti skausmingus padarinius sukeliančių kaulų lūžių.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1636" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

18 January, 2022

1 iš 3 moterų ir 1 iš 5 vyrų kenčia nuo kaulų lūžių dėl osteoporozės. Pasaulyje kas 3 sekundės įvyksta kaulų lūžis, kurio priežastis yra osteoporozė. Osteoporozė: kodėl keičiasi kaulo struktūra Osteoporozė – tai  kaulų liga, kurios metu mažėja kaulinė masė,  padidėja kaulų trapumas bei dažnėja kaulų lūžiai. Tai liga, kurią lydi skausmas, neįgalumas ir priešlaikinė mirtis. Jei pažiūrėti į kaulo struktūrą pro mikroskopą, kaulinis audinys bus panašus į korį. Osteoporozės pažeisto kaulo korio sienelės (trabekulos) plonėja, ertmės didėja  – taip mažėja kaulinė masė bei kaulo mineralinis tankis, o kaulas tampa labiau pažeidžiamas ir lūžta net nuo įprasto apkrovimo. Kodėl keičiasi kaulo struktūra? Kaulinis audinys, kaip ir kiti organizmo audiniai pastoviai atsinaujina, t.y. vyksta nuolatinis seno audinio ardymas ir naujo audinio statybos procesas.  Yra nustatyta, kad žmogaus kaulinė masė sparčiai ima augti paauglystėje ir pasiekia piką apie 20-tus gyvenimo metus, o vėliau – tik mažėja. Su amžiumi, dėl pasikeitusios hormonų pusiausvyros ar išorinių veiksnių (pvz. kai kurių vaistų pašalinio poveikio) ardymas pradeda vykti greičiau nei statyba ir kaulo trabekulos plonėja, mažėja kaulinė masė.  Moterims kaulinė masė ypač sparčiai pradeda mažėti po menopauzės. Būtent todėl labai svarbu, kad jaunystėje būtų  tinkamai pasirūpinta kaulų sveikata. Ne veltui osteoporozė vadinama „vaikų liga senatvėje“. Dažnai osteoporozė vadinama „tyliąja liga“, nes dauguma žmonių net nežino, kad serga osteoporoze, kol neįvyksta pirmas kaulų lūžis. Osteoporozę galima įtarti, kai kaulai lūžta nuo įprasto apkrovimo, kai sumažėja ūgis ar formuojasi stuburo kupra.  Esant tokiems simptomams, reiktų kreiptis į gydytoją, kad juos įvertintų, atliktų reikiamus tyrimus, tame tarpe ir kaulų mineralinio tankio tyrimą – tik tuomet galima nustatyti osteoporozės diagnozę. Tik keista, kad daug žmonių ir po diagnozės nustatymo bei įvykusio kaulų lūžio nesigydo nuo šios ligos. O gydymas ir gyvenimo būdo keitimas tikrai padeda sumažinti kaulų lūžių ir neįgalumo...

18 January, 2022

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column][vc_column_text]Koks konkretus vaistas bus paskirtas osteoporozės gydymui, priklauso nuo daugelio veiksnių. Skirdamas vienokius ar kitokius vaistus, gydytojas dažniausiai vertina toliau išvardintus paciento duomenis. Lytis. Kai kurie vaistai skiriami tik moterų osteoporozės gydymui, pavyzdžiui, kalcitoninas, estrogenai ir kiti hormonų preparatai, estrogenų antagonistai. Gydymas kai kuriais bifosfonatais, denosumabu ar teriparatidu gali būti paskirtas tiek vyrams, tiek moterims. Amžius. Kai kurie vaistai yra labiau tinkami jaunesnėms moterims, kiti – vyresnio amžiaus. Įprastai osteoporozės gydymas vaistais premenopauziniu laikotarpiu nėra skiriamas. Dažniausiai premenopauziniu laikotarpiu vaistai skiriami osteoporozės profilaktikai ar gydymui siekiant panaikinti ilgalaikio gydymo steroidiniais hormonais sukeltą pašalinį poveikį. Kartais gydymas gali būti paskirtas ir premenopauziniu laikotarpiu, pavyzdžiui, jei moteris patyrė kaulų lūžį dėl sumažėjusio kaulų tankio. Taip pat gali būti ir kitų, dar retesnių priežasčių. Ligos sunkumas ir gretutinės ligos. Skirtingi vaistai nuo osteoporozės veikia skirtingais būdais. Pacientai, kurie turi labai mažą kaulų mineralinį tankį ar jau patyrė lūžius, gali būti gydomi kitokiais vaistais nei tie, kurių kaulų tankis yra nelabai sumažėjęs. Gydytojas skirdamas vaistus taip pat atsižvelgia į tai, kokiomis kitomis sveikatos problemomis skundžiasi pacientas. Pavyzdžiui, pacientėms, sergančioms krūties vėžiu ar turinčioms padidėjusią trombozės riziką, negalima skirti estrogenų. O jei pacientas gavo spindulinį gydymą, nukreiptą į kaulus, negali būti skiriamas gydymas teriparatidu. Asmeninė patirtis. Taip pat atsižvelgiama į tai, kas pacientui labiau priimtina: tabletės, geriamasis skystis, injekcijos ar nosies purškalas? Ar pacientui labiau patinka gerti vaistus kas dieną ar kas savaitę, kas mėnesį ar kelis kartus per metus? Gal buvo kažkoks šalutinis poveikis nuo anksčiau vartotų vaistų? Kiekvienas šių veiksnių gali turėti įtakos vieno ar kito vaisto pasirinkimui. Beje, juk nėra dviejų tokių pačių žmonių, todėl veikimo efektyvumas ar šalutinis poveikis kiekvienam žmogui gali skirtis. Osteoporozės gydymui ir profilaktikai patvirtinti vaistai Žemiau pateikiami įvairūs vaistai, kurie yra patvirtinti ir naudojami osteoporozės gydymui pasaulyje. Skirtingose šalyse šiuo metu dėl įvairių teisinių niuansų pacientams gali būti prieinami ne visi išvardinti vaistai. Vaistų klasė ir tarptautinis pavadinimas Forma Vartojimo dažnumas Bifosfonatų grupė Alendronatas Tabletės Kas dieną Alendronatas Tabletės Kas savaitę Ibandronatas Tabletės Kas mėnesį Rizendronatas Tabletės Kas dieną Rizendronatas Tabletės Kas savaitę Rizendronatas Tabletės Kas mėnesį Zoledroninė rūgštis Intraveninė lašelinė Kas 1–2 metus Kalcitoninas Kalcitoninas Purškalas į nosį Kas dieną Kalcitoninas Injekcijos Įvairiai Estrogenų grupė Estrogenai Tabletės Kas dieną Estrogenai Odos pleistrai Kas 1–2 savaites Selektyvūs estrogeno receptorių moduliatoriai (SERMs) Raloksifenas Tabletės Kas dieną RANK ligandų (RANKL) inhibitoriai Denosumabas Injekcijos Kas 6 mėnesiai Paraskydinės liaukos hormonų preparatai Teriparatidas Injekcijos Kas dieną   Speciali pastaba. Visi vaistai gali sukelti tam tikrą šalutinį poveikį, todėl visada, prieš pardedant vartoti vaistus, su savo gydytoju aptarkite vaisto teikiamas naudas ir su jo vartojimu susijusias rizikas. Kaulų mineralinis tankis, FRAX testo rezultatai ir gydymas Kaulų mineralinio tankio matavimas yra geriausias būdas diagnozuoti osteoporozę ir nustatyti gydymo planą. Matuojant kaulų mineralinį tankį, gaunamas rodiklis, vadinamas T lygmeniu, pagal kurį kaulų tankis skirstomas į normalų, sumažėjusį (dar vadinama osteopenija) ir žemą, t. y., kada jau diagnozuojama osteoporozė. Nuo T lygmens reikšmės priklauso, ar Jums jau reikalingas medikamentinis gydymas ar dar ne. Jei yra nustatytas sumažėjęs kaulų mineralinis tankis, gydytojas turėtų įvertinti kaulų lūžių riziką – atlikti FRAX testą, kurio metu įvertinamas kaulų mineralinis tankis ir kiti veiksniai, galintys nulemti kaulų lūžių riziką per ateinančius 10 metų. Didžiausios rizikos grupėje yra žmonės, kurie jau patyrė stuburo ar šlaunikaulio lūžius dėl išretėjusių kaulų. Kaulų mineralinio tankio lygis Vertinimas T-lygmuo Normalus T lygmuo nuo –1 ir didesnis rodo normalų kaulų tankį ir gydymas vaistais nereikalingas. –1; –0,5; 0; +0,5; +1 ir daugiau Sumažėjęs (osteopenija) Gydymas vaistais tikslingas, jei nustatomi ir keli rizikos veiksniai. nuo -1,1 iki -2,4 Jeigu rizikos vertinimas pagal FRAX mažesnis nei 3 % šlaunikauliui bei 20 % kitoms sritims – gydymas vaistais nereikalingas. Jei didesnis – reikėtų skirti gydymą vaistais. Kitais atvejais – skiriamos tik profilaktikos priemonės. Žemas (osteoporozė) Būtinas gydymas vaistais visiems pacientams. –2,5 ir žemesnis   LSMU Kauno klinikų gydytoja Regina...

18 January, 2022

Yra keletas svarbių dalykų, kuriais sekdami galime sėkmingai kontroliuoti osteoporozės vystymąsi. 1. Fizinis aktyvumas Reguliarūs fiziniai pratimai yra naudingi visais amžiaus tarpsniais ir labai svarbūs norint palaikyti stiprius kaulus ir raumenis. Kaulų lūžių riziką labiausiai įtakoja kūno svorį kontroliuojantys bei raumenis stiprinantys pratimai, kurių pavyzdžius rasite žemiau. Pratimai kūno svoriui kontroliuoti Bėgiojimas Kopimas Spartus ėjimas Lipimas laiptais Šuoliukai, pvz 50 Aktyvus sportas     Pratimai turi būti atliekami mažiausiai po 30minučių 3-5 kartus per savaitę. Pratimai raumenų stiprinimui Norint gauti maksimalią naudą, pratimų intensyvumą palaipsniui reikia didinti. Pagrindinis akcentas turėtų būti skiriamas nugaros raumenų grupėms ir raumenims aplink klubus.  Pratimų pavyzdžiai: Pratimai ant treniruoklio Pratimai su elastine juosta Pratimai su svarmenimis Prisitraukimai Pasistiebimai Raumenų stiprinimo pratimai turi būti atliekami mažiausiais 2 dienas per savaitę. Pratimų intensyvumas turi atitikti  jūsų fizinio pasirengimo lygį. Jei jums jau diagnozuota osteoporozė ar stuburo slankstelių lūžiai, fiziniai pratimai neturi sukelti dar didesnių pažeidimų, todėl tokiu atveju reikalinga specialisto paruošta jums pritaikyta pratimų programa. 2. Kaulams reikalingos medžiagos. Neleiskite šiai “tyliai” ligai suėsti jūsų kaulus Pakankamas kalcio, cinko, vitaminų D3, K2 bei baltymų kiekis yra sveikų kaulų ir raumenų pagrindas. Kasdieninė mityba, kurioje gausu pieno, jogurto ar sūrio, aprūpins organizmą pakankamu kalcio ir kitų mineralų bei baltymų kiekiu. Taip pat galima naudoti maisto produktus, specialiai praturtintus kalciu, pvz kalciu praturtinti dribsniai. Suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama gauti (įskaitant maistą ir maisto papildus) 1000-1200mg per dieną. Jei su maistu negalime pasiekti reikalingos kalcio dozės, ji gaunama papildomai vartojant maisto papildus. Pagal Lietuvos gyventojų mitybos analizę, lietuvis per dieną su maistu vidutiniškai gauna 800mg kalcio, todėl kalcio papildų rekomenduojama vartoti ne daugiau nei 500-600mg per dieną ir jie būtinai turi būti vartojami kartu su vitaminu D3. Rekomenduojamos kalcio dozės skirtingose šalyse gali skirtis, bet visi specialistai pritaria, kad vyresnio amžiaus žmonėms reikia daugiau kalcio. Šaltinis: Institute of Medicine of the US National Academy of Sciences (2010)  Didžioji dalis vitamino D organizme susidaro odoje veikiant saulei ir tik mažą dalį gauname su maistu (lašiša, tunas, kiaušinio trynys).  Mokslininkai ištyrę daugybę žmonių pastebėjo, kad apie 70% mūsų gyventojų turi nepakankamą vitamino D3 kiekį. Taip pat reikia prisiminti, kad su amžiumi odoje gaminamo vitamino D kiekis vis mažėja ir būtina gauti papildomai. Vidurio Europos ekspertai rekomenduoja asmenims, vyresniems nei 65 metai ištisus metus vartoti 1000-2000TV per dieną vitamino D3. 3. Atsisakykite žalingų įpročių Nerūkykite: moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas didina lūžių, dėl osteoporozės, riziką 29%, o šlaunikaulio lūžių  riziką – net 68%. Mažinkite alkoholio vartojimą: daugiau nei du alkoholio vienetai per dieną ženkliai didina lūžių dėl osteoporozės riziką. Kontroliuokite kūno svorį: mažas kūno svoris rodo sumažėjusią raumenų masę, dėl ko didėja griuvimų pavojus. Nustatyta, kad jei kūno masės indeksas mažesnis nei 20, didėja osteoporozinių lūžių rizika. 4. Žinokite savo riziką sirgti osteoporoze Kaip jau buvo kalbėta anksčiau, yra daugybė faktorių galinčių padidnti osteoporozės riziką. IFO parengtas vienos minutės osteoporozės rizikos testas, padės įsivertinti kiek rizikos faktorių turite Jūs (IOF One Minute Risk Test) . Nevenkite pasitikrinti ir pasitarti su gydytoju apie kaulų sveikatą ir riziką sirgti osteoporoze. 5. Teisingai vartokite paskirtus vaistus Yra daugybė vaistų, kurie gali padėti didinti kaulų mineralinį tankį ir mažinti lūžių riziką:alendronatas, risedronatas, ibandronatas, zoledrono rūgštis, denosumabas, teriparatidas, stroncio ranelatas, hormonai ir kt. Kuris iš jų Jums tinkamiausias, nustatys ir paskirs gydytojas, įvertinęs ligos priežastį, eigą,  gretutines ligas bei kitas aplinkybes.  Gydymas trunka ilgą laiką, pirmieji gydymo rezultatai matosi po vienerių metų, todėl reikia turėti kantrybės ir sąžiningai vykdyti gydytojo nurodymus. Pagal: Parengė gyd....

18 January, 2022

Kalcis – labai svarbus elementas žmogaus organizme. Jo organizme yra daugiausiai iš visų mineralinių medžiagų. Kalcis – pagrindinė kaulinio audinio statybinė medžiaga, be to dalyvauja daugybėje kitų gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų. Daugiausiai kalcio, gaunamo su maistu, organizmas pasisavina iš pieno produktų, taip pat nemažai jo yra rupaus malimo miltuose, mineraliniame vandenyje, kai kuriuose vaisiuose bei daržovėse. Esant nevisavertei mitybai rekomenduojama jo atsargas papildyti vartojant maisto papildus. Kokia mityba yra nevisavertė kalcio požiūriu? Kalcio gali trūkti žmonėms, kurie visai negeria pieno ir nevalgo kitų pieno produktų, tame tarpe sūrio, varškės, kefyro, pasukų ir tt. Yra žmonių, kurie nemėgsta ir negeria pieno, bet jie pakankamai dažnai vartoja kitus pieno produktus, dėl to kalcio trūkimo gali neturėti. Lietuvių mitybos tradicijos praktiškai nesudaro sąlygų kalcio trūkumui vystytis dėl nepakankamo jo kiekio maiste: retas kuris patiekalas išsiverčia be pieno ar varškės, arba grietinės. O kur dar visų mėgiami sūriai – saldžios grietinėlės, rūkyti, džiovinti, su kmynais, su vaisiais ir taip toliau, arba garsieji saldūs sūreliai! Pagal SAM paskelbtus 2007 metų Nacionalinius sveikatos statistikos rodiklius lietuviai vidutiniškai per parą su maistu gauna 800mg elementinio kalcio. www.sic.hi.lt Kiek medicinos ekspertai rekomenduoja suvartoti kalcio, norintiems turėti sveikus kaulus? Norint tinkamai pasirūpinti kaulų sveikata, dar pauglystėje reikia gauti tinkamą kalcio, vitaminų D3 bei K2 kiekį. Tarptautinio osteoporozės fondo (NOF) rekomendacijomis, kurias sudarė vedantieji šios srities pasaulinio lygio ekspertai, kalcio per parą reiktų gauti apie 1000mg, o sergantiems osteoporoze – kiek daugiau – 1200mg. Taigi, jei lietuviai su maistu gauna apie 800mg, jiems dar trūksta ne daugiau nei 500mg elementinio kalcio. Gyvenime dažnai vadovaujamės taisykle „Geriau daugiau, nei per mažai“. Ar teisingas toks požiūris kalcio suvartojimo atveju? Ekspertai vienareikšmiškai atsako: NE. Daugiau nei 1500mg elementinio kalcio ne tik kad nenaudinga, bet gali ir pakenkti.   Straipsnis parengtas...

18 January, 2022

Sveika mityba gali padėti išvengti osteoporozės ir padėti ją kontroliuoti. Ir atvirkščiai, jei mityboje trūksta reikalingų medžiagų, rizika sirgti kaulų bei raumenų ligomis gerokai padidėja. Kokių medžiagų reikia ir kokiame maiste jų yra daugiausia? Kalcis, vitaminai D ir K – trys kaulams svarbiausios medžiagos. Kalcis yra pagrindinis kaulų statybinis blokas (kauluose sukaupta 99 proc. viso organizmo kalcio atsargų). Vitaminas D atsakingas už kalcio pasisavinimą žarnyne, o vitaminas K pasirūpina, kad kalcis įsitvirtintų kauluose. Kalcis – daugiausia kalcio su maistu organizmas pasisavina iš pieno produktų (pienas, jogurtas, varškė, sūris ir t.t.), taip pat nemažai jo yra rupaus malimo miltuose, mineraliniame vandenyje, kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse. Esant nevisavertei mitybai, rekomenduojama papildyti ją kalcio karbonatu ar kitais kalcio šaltiniais. Kalcis svarbus ne tik kaulams, jis dalyvauja daugybėje kitų organizme vykstančių procesų. Tačiau gydytojai įspėja: per didelis kalcio kiekis, ypač esant vitamino K trūkumui, gali pakenkti širdies kraujagyslių sistemai (vystosi kraujagyslių kalkėjimas). Vitaminas K yra reikalingas tinkamam kalcio paskirstymui organizme, t. y. įtvirtina kalcį kauluose ir neleidžia „nusėsti“ kraujagyslėse. Paskutiniu metu atlikta daugybė įvairių studijų, kurios atskleidė, kad vitamino K trūkumas ne tik didina kaulų lūžių riziką vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir yra tiesiogiai susijęs su padidėjusia širdies kraujagyslių ligų rizika. Vitamino K trūkumas gali atsitrasti dėl kai kurių vaistų vartojimo: antibiotikų, antidepresantų, vaistų nuo traukulių, varfarino ir į jį panašių preparatų. Vitamino K1  gausu žaliose lapinėse daržovėse (salotose, špinatuose ir kopūstuose). Šis, patekęs į žarnyną, gerųjų bakterijų yra perdirbamas į aktyviąją formą – vitaminą K2.  Vitamino K2 gausesni kiekiai yra kepenyse, fermentiniuose sūriuose, ypač gausu fermentuotų sojos pupelių produkte – natto (10, 11). Vitaminas D (kalciferolis) yra riebaluose tirpus vitaminas. Pagrindinis natūralus vitamino D šaltinis yra saulė. Vitaminas D sintetinamas žmogaus odoje, epidermio gilesniuosiuose sluoksniuose, veikiant ultravioletiniams (UV-B) saulės spinduliams ir šilumai. Vitamino D trūkumo paprastai nejaučia žmonės, gyvenantys ties pusiauju, kur netrūksta saulės spindulių. Vitamino D atsargos žmogaus organizme (odoje, raumenyse, riebaliniame ir kituose audiniuose) nėra gausios. Vitamino D galima gauti ir iš gyvulinės kilmės maisto produktų, tačiau natūraliuose produktuose jo kiekiai nėra dideli. Daugiausia vitamino D randama riebioje žuvyje (lašišose, silkėse, unguriuose), kiaušinio trynyje, kepenyse, svieste, sūryje. Teigiama, kad įprasta vakarų šalių dieta dažnai neužtikrina organizmo vitamino D poreikių. Tik šiaurės kraštų žmonės, kurie valgo daug žuvies, ruonių ar banginių mėsos bei jų riebalų, su maistu gauna didesnį vitamino D kiekį. Tyrimai rodo, kad šio vitamino stokoja ne mažiau kaip 50 procentų mūsų platumos gyventojų.   Be šių elementų, yra dar kitų maistinių medžiagų bei mineralų, kurie gali padėti išvengti osteoporozės, palaiko kaulų ir raumenų sveikatą. Baltymai – tinkamas baltymų kiekis maiste vaikystės ir paauglystės laikotarpiais užtikrins, kad būtų suformuotas tinkamas kaulinis audinys. Baltymai taip pat lėtina kaulų masės praradimą senstant. Dėl baltymų trūkumo maisto racione silpnėja raumenys. Tai sąlygoja didesnį griuvimų pavojų bei blogina kaulų gijimą po lūžių. Liesa mėsa, paukštiena ir žuvis, taip pat kiaušiniai bei pieno produktai yra puikus gyvulinių baltymų šaltinis. Augalinių baltymų šaltiniai yra ankštiniai augalai (pvz., lęšiai, pupelės), sojos produktai (pvz., sojų varškė), grūdai, riešutai ir sėklos. Vaisiai ir daržovės. Tyrimai rodo, kad didesnis vaisių ir daržovių vartojimas yra susijęs su teigiamu poveikiu kaulų mineraliniam tankiui vyresnio amžiaus vyrams ir moterims (2, 3). Vaisiai ir daržovės – tai vitaminų, mineralų, antioksidantų ir šarminių metalų druskų šaltinis, kurie gali turėti teigiamą poveikį kaulams. B grupės vitaminai ir homocisteinas. Kai kurie tyrimai rodo, aukštas amino rūgšties homocisteino lygis kraujyje gali būti susijęs su mažesniu kaulų tankiu ir didesne rizika patirti šlaunikaulio lūžius vyresniems žmonėms. Vitaminai B6 ir B12, taip pat folio rūgštis, padeda perdirbti homocisteiną į kitas organizmui reikalingas amino rūgštis, todėl manoma, kad jie galėtų didinti apsaugą nuo osteoporozės. Mokslininkai atidžiai tyrinėja, ar dėl papildomo šių B grupės vitaminų vartojimo gali sumažėti kaulų lūžių rizika (4, 5). Magnis ir cinkas vaidina svarbų vaidmenį kaulų mineralizacijos procese. Magnio trūkumas yra retas tarp sveikai besimaitinančių gyventojų. Su amžiumi magnio rezorbcija mažėja, todėl pagyvenę žmonės gali turėti nedidelį magnio trūkumą. Ypač geras magnio šaltinis yra žalios bei ankštinės daržovės, riešutai, sėklos ir žuvis (6). Rimtas cinko trūkumas paprastai yra susijęs su kalorijų ir baltymų trūkumu maiste. Vyresniems žmonėms dažniausiai stebimi nedideli cinko trūkumai. Geriausi cinko šaltiniai yra liesa raudona mėsa, paukštiena, nesmulkinti javų grūdai, ankštinės daržovės (12, 13). Pagal IFO (Tarptautinis osteoporozės fondas) rekomendacijas parengė gydytoja Regina Žukauskienė, LSMU Kauno klinikos. www.iofbonehealth.org   Šaltiniai:  Rizzoli R and Bonjour J-P (2004) Dietary protein and bone health. J Bone Miner Res 19:527-31 Tucker KL, Hannan MT, Chen H, et al. (1999) Potassium, magnesium, and fruit and vegetable intakes are associated with greater bone mineral density in elderly men and women. Am J Clin Nutr 69:727-736 Lin PH, Ginty F, Appel LJ, et al. (2003) The DASH diet and sodium reduction improve markers of bone turnover and calcium metabolism in adults. J Nutr 133:3130-66 McLean RR, Jacques PF, Selhub J, et al. (2004) Homocysteine as a predictive factor for hip fracture in older persons. N Engl J Med 350:2042-49 Morris MS, Jacques PF, Selhub J (2005) Relation between homocysteine and B-vitamin status indicators and bone mineral density in older Americans. Bone 37:234-42 Schwarz R (1990). Magnesium metabolism. In: Nutrition and Bone Development, ed. DJ Simmons, Oxford University Press, New York, pp. 148-63 Feskanich D, Singh V, Willett WC, et al. (2002). Vitamin A intake and hip fractures among postmenopausal women. JAMA 287:47-54 Michaelsson K, Lithell H, Vessby B, et al. (2003) Serum retinol levels and the risk of fracture. N Engl J Med 348:287-94 Barker ME, McClosky E, Saha S, et al. (2005) Serum retinoids and beta-carotene as predictors of hip and other fractures in elderly women. J Bone Miner Res 20:913-20 Booth SL, Tucker KL, Chen H, et al. (2000) Dietary vitamin K intakes are associated with hip fracture but not with bone mineral density in elderly men and women. Am J Clin Nutr 71:1201-08 Iwamoto J, Takeda T, Sato Y (2004) Effects of vitamin K2 on osteoporosis. Curr Pharm Des 10:2557-76 Hyun TH, Barrett-Connor E and Milne DB (2004) Zinc intakes and plasma concentrations in men with osteoporosis: the Rancho Bernardo Study. Am J Clin Nutr 80:715-21 Devine A, Rosen C, Mohan S, et al. (1998) Effects of zinc and other nutritional factors on insulin-like growth factor I and insulin-like growth factor binding proteins in postmenopausal women. Am J Clin Nutr...

18 January, 2022
Turite klausimų?